rakinėti reikšmė
Kas yra rakinėti? 1 rakinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. DŽ iter. 1 rakinti 1: Pradėjo sklepą rakinė́ti Krš. Durys nerakinėtos Ėr. | refl. tr.: Gaspadorius šėpas rakinė́jas Skr. 2. sieti, rišti, tvirtinti (prie ko): Žilys susitraukęs, tebesėdėdamas valty, rakinėja ją prie geležinio stulpelio Pt. \ rakinėti; atrakinėti; išrakinėti; parrakinėti; surakinėti; užrakinėti
2 rakinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. 1 rakti 1. N, K, DŽ krapštinėti: Rakinėti dantis Q635. Kas anksti kėlė, tas dantis rakinėja J. Gana akis krapštinėtie, eik dantis rakinė́tie Lkm. Su adata votį, o su iešmu rakinėja žemę, kur pinigai J. Rakinėjo mašinėlę kokią savaitę, bet sutaisė Klm. Ans pypkelę rakinėjo Tl. Nerakinė́k, o da sugadinsi Šll. Vaikas rakinė́jo [sviedinį], i sprogo Šv. Ką čia dabar rakinėji kaip ubagas po terbą? Up. | Tiek ilgai rakinė́jo (badė adatomis ligonį), dvi valandas Jd. ^ Eik velniams dantų rakinė́ti! (toks keiksmas) Krš. Ankstyvoji varna dantis rakinė́[ja], vėlyboji – akis krapštinė[ja] Slnt. Ankstyboji varnelė snapelį rakinė́j[a], vėlyboji – akeles LKT156(Grz). | refl. tr.: Dantis rakinė́tis K. Kas daktarams: užmigdo i rakinė́jas (pjausto) Krš. 2. palengva kasti, ravėti: Eik eik rakinė́k tas bulves Skd. Aš gatves valiau, fabrikų kiemus šlavinėjau, žolynus rakinėjau, pasiklaupęs ant kelių I.Simon. | refl.: Kada tu dešimtį vagų nuvarysi, taip rakinė́damos? Rdn. 3. prk. nagrinėti: Nešnek apie vyrus …, rakinėjančius mūsų kalbą A1885,27. ║ kritikuoti, užgaulioti: Tėvus tebrakinė́[ja] ir dabar vaikai, kad ir mokslus išeję Šts. \ rakinėti; atrakinėti; išrakinėti; nurakinėti; parakinėti; prarakinėti; surakinėti