rodėti reikšmė

Kas yra rodėti? 1 ×rodė́ti, róda (ródžia), -ė́jo (plg. 1 rodas) intr. Upt, Všk, Bsg, Jnš 1. Pn, Kp norėti, geisti: Jis rodė́tum išmokti skaityti J. Aš rodė́jau eit su kumpanija Lg. Vis čionai rodė́jo gyvent Ėr. 2. impers. Kp, Sdb norėtis: Jam baisiai roda an miestą nuvažiuot Brž. Man bulbės ravėt róda labiau, ne ką tos uogos rinkt Mžš. Parašyk mum laišką: mum roda žinoti, kaip tu gyveni Mžš. Kaip gera gyvent, neberoda nė pasent Jnšk. Man tai rodė́jo žinoti, kiek laiko nemožna gert Slm. Rodė́jo dar pasibūt, bet kad dabar tos nakties taip trumpa Pnd. Kaip man rodė́davo aust, o dabar sveikatos nebėr Ps. Taip da rodėtų pabūt namie! Pmp. Prie tų vaizdelių rodėjo sustoti; ne tiek apie juos mintijant, kiek atsimenant senąsias Vilniaus parodas Vaižg. Vilkas ne boba, kuriai tik už pakuros rodėtų sėdėti Pt. Jam rodėtų grįžt pasižiūrėt, kur mano broliai Lnkv. Nežino pats, ką su velniu daryti, teip jam nerodėtų tokis svečias kviesti BsMtII59. | refl.: Ródas pakarštavot, kokios tos bulbės yra Všk. Teip ródas pasižiūrėt, kas tę y[ra] Žml. Visiem rodė́jos pamatyt, kaip čia vėjas melnyčią suks Ps. Nesródžia (nepatinka) niekam te ČrP. Man rodė́tųs namo parvažiuot Grž. Mirt da neródas, gyvent neatsibodo Rd.
2 ×rodė́ti, -ė́ja, -ė́jo (plg. 2 rodyti) tr. raginti, vadinti: Pranutė kad būt[ų] neženota, tai možnėt rodė́t ir mažojon kamarytėn Slm.