rodytojas reikšmė
Kas yra rodytojas? 1 ródytojas sm. (1) 1. žr. rodyklė 1: Adynų rodytojas I. 2. I, Sut žr. rodyklė 7. 3. smilius: Laibgalį … pirštu rodytoju gali uždengti LTII107(Sab). \ rodytojas; parodytojas
2 ródytojas (-is K), -a smob. (1) NdŽ 1. kas gestais, tam tikrais ženklais nusako, informuoja: Brastos ródytojas BŽ35. Keleivis leidžias tenlink, kur kelio rodytojas skliausčia plaštaka nutiesė jam kelią Vaižg. Pernakvojęs vieną naktį, padėkojau savo rodytojui ir pats susiradau tylesnį viešbutį Šlč. | prk.: Loska yra rodytoja tiesos, mokytoja drausmės M.Valanč. 2. (neol.) aktorius, artistas: Rodytoja teatrūse I. 3. kas moko, aiškina: Ródytojis – kurs rodo daug daiktų kaip dirbti J. 4. kas atskleidžia, žymi kokią ypatybę: Šaknis yra pagrindinė žodžio leksinės reikšmės rodytoja LKGI22. Aš, įsigilinęs į Daukšos postilę, radau, kad jo ^ yra ne priegaidės, bet kirčio rodytojas K.Būg. 5. liudytojas: Manęs visai nepykina koks teisininkas, kišenvagis, gydytojas, neteisingas rodytojas, išdavikas ir į juos panašūs – tai mums vis paprasti dalykai J.Balč. Dievas yra rodytojumi mano nekaltybės I. | Kalba iš tikrųjų yra senovės kultūrinio gyvenimo rodytojas K.Būg. 6. vaizduotojas: Argi gali būti rašytojas sielų inžinierius, gyvenimo mokytojas, ateities rodytojas, pranašas, jeigu jis pats žino nė kiek ne daugiau, o kartais netgi mažiau už eilinį skaitytoją? A.Vencl. ◊ dantų̃ ródytojas L301 kas dažnai juokiasi, krizena. \ rodytojas; įrodytojas; nurodytojas; parodytojas
3 ×rõdytojas (-is N, K), -a smob. (1) 1. SD276, M, KŽ kas duoda patarimų, patarėjas: Rodytojas, sumanytojas SD313. Etmonas žiūrėjo į savo rodytojį ir šiam rodės, būk ansai galvoje suklydęs LC1887,24. 2. kas rekomenduoja (ppr. apie piršimąsi): Ne teip patiko, ale vienoroz, kitoroz atvažiavo rõdytojas, prikalbėjo Ds. Šitokiam rõdytojui bet čėrka, tai anas i giria Švnč. Oi kad taip džiūtų, oi kad taip vystų tie mano rodytojai, rūtelių gaišytojai TDrV164(Mrk). ^ Pirma čėrka i pirma lazda rodytojui Švnč. \ rodytojas; atrodytojas; darodytojas; prirodytojas