senumas reikšmė

Kas yra senumas? senùmas sm. (2) DP478, Rtr; I, N, M → senas: 1. Pagal savo senùmą jis gana gudrus KBI21. Jis jau senumù nebegalėjo Sb. Ans savo senumù baidos Slnt. Iš veido sunku susekti senùmas, o dantų nerodo (juok.) Dkš. Senùmo jis nelabai senas, tik nebestiprus Rm. Ir senùmas priejo veikiai par rūpesnius Šts. Par senùmą ką čia beatsiminsi ją Pn. Aš jau vien del senùmo negaliu pasveikt Stak. Bene ji dėl senumo galėjo mirt? Rmš. Del senùmo senesnių yr žmonių, ale dirba Ml. Senùmo tai ana nejauna – devinta dešimtis Mlk. Gal nepasensi mano senumu Brž. Po obele sėdi toks senas senas seniukas, iš senumo jau an žmogų nepadabnas LTR(Slk). Aš ne audėja senumu, ana – jaunumu, ir nėr kam aust Ds. Toj stubelėj sena bobelė, kad jau net galva kreta nuo senumo (ps.) Brt. Senumėlis, net ant lazdos kratosi Pšl. 2. Giminės senumas buvo laikomas garbingumo, kilmingumo, taurumo požymiu V.MykPut. 3. Šita apikaklė kaulinė, geltona nuo senumo J.Balt. Rūmai buvo didelio senumo rš. 4. senovės laikai, praeitis: Ižg senùmo probavoja savo mokslą DP128. 5. → senas 6: Mėsa senumù kvepia, reik kabinti rūkyti Pc. Miltai kai užsipliko, kad smirdi senumù! Pc. Metų lašiniai, i jau senumù trenkia – kas juos besuvalgys Mžš. Meisa senumù neša Krš. ×6. → senas 8, amžius: Aš su tavimi to paties senùmo KI50. Pasakyk man savo senùmą K. Tas žmogus mano senùmo KI50. Aš su Palangos tiltu esu senùmo, jau bengu septyniasdešimtus metus Plng. Mano ponas turėjo sūnų su manim vieno senumo Ns1844,2.