stanga reikšmė
Kas yra stanga? 1 stangà sf. (4) DŽ, stánga (1) Š 1. NdŽ, KŽ, Pp pastanga, stengimasis, uolumas: Ponas Dievas, ant krašto stovėdamas, tiktai juokiąsis, ir gana, iš tos jo stangos Sln. Kiek stangõs turėjome, kol gimė veršis, t. y. traukėme J. Jie dėjo stangą dėlei mūsų gero LC1882,31. Jis suteikia platesnę vietą stangai A1884,302. ^ Kas ant stangõs varo, nieko nepadaro Grz. 2. MedŽ378, Brs diafragmos ir pilvo raumenų susitraukimas: Stangõs nebliko: ar čia daktaro šaukties, ar čia laukti – gal vėl pradės stangà varyti Skd. Laukti reik stangõs Als. Stañgą daryti reikia gimdant J. Be stangõs nepagimdysi Šts. Nuejau, karvė besivaikuojanti, baisiausi stangà, o nėko nėr KlvrŽ. Karvės stangà buvo didelė, o turėti negalėjo be veterinaro Šts. 3. (ž.) NdŽ vidurių užkietėjimas, prietvaras.
2 stangà sf. (4) 1. stangrumas, stangumas: Šakos beržo be stangos Šts. 2. L glaudumas, kompaktiškumas. 3. N, [K], LsB209, L, Rtr, KŽ užsispyrimas, atkaklumas, pašėla: Jų stanga tur sugaišti CII600. Veltui jie paskui varė stangą prieš poną A1884,177.
3 ×stangà (l. stęga, wstęga) sf. (4) 1. LMD(Sn), Lzd, Žln, Eiš, Gdl, Brb, Btr kaspinas, raištis, juostelė: Mergos suriša plaukus stangõm Alv. Insipyniau naujas stangàs Smn. Prapuolė rūtelė ir šilko stangelė (d.) Rod. Tokia stangutè susrišus plaukus Srj. ^ Pirmas vaikas su stangelėm vystomas, paskutinis – su padelkais LTsV154(Vrn). O, jo balsas kap stangà! Mrk. 2. LKAI182(Dg) vaivorykštė.
4 ×stánga (vok. dial. stange) sf. (1) KŽ; M laužtuvas, dalba.