suloti reikšmė

Kas yra suloti? sulóti, -ója, -ójo intr. DŽ, NdŽ; L, sū́loti, -oja, -ojo 1. Ggr leisti sulą (apie medį): Sulója beržas KBII198. Nuskabykiam tiktai visus lapus nu jauno medžio sulojančio S.Dauk. 2. R, Kv pamažu tekėti, sunktis: Sula iš medžio sulója par tulę, t. y. varva J. Suloja gėrimas MŽ. Pro alaus bosiuko sienas pradėjo alus sulóti Als. Kad vanduo sū́lo[ja], tai turi būti ir skylė Grdm. Jei krau[ja]s čiukšliu tekėjo, tad to[je] karė[je] vylės laimos, bet jei krau[ja]s sulojo, tad reiškė sau atenčio[je] karė[je] nelaimą S.Dauk. | refl.: Vien sū́lojas par tą dugną, ka pilną pripilam Ms. ║ Pln praleisti skystį: Ambarėlis, verpelė sulója J. Tas rykas suló[ja] BzF179. Įdaužtas puodas pradeda sulóti Gd. 3. išskirti skystį, drėkti: Mano votis sulója Prng. Akys net sulója (ašaroja) nuog dūmų ir dulkių Mrj. \ suloti; pasuloti; užsipasuloti
sulóti 1. intr. trumpai loti: Toli toli sulojo šuo J.Marc. Ir sulojo margi kurteliai, ir išėjo jaunoji mergelė JV369. Šuneliai sulójo, sveteliai sujojo, ir prijojo pilnas kiemas baltųjų svetelių (d.) Gr. | prk.: Tuo tarpu kažkur ūmai sutratėjo šūviai, paskubomis, springdami ir vėl atsigaudami, sulojo kulkosvaidžiai rš. Trumpai sulojo uosto sirena rš. 2. tr. trumpai aploti: Ar ar ar sulójo, maniau tėvą sulójo Rs. 3. tr. prk. nugalėti kalbėjimu, sukirsti: Mūs bernas Marę labai greit sulójo, nors ir ta turi liežuvį Žvr. 4. refl. prk. susibarti, susiplūsti: Jiej suslójo – jiej susgadys, mumi nėr ko te lįst Vlk. ◊ nė lãpė nesulójo Ds niekas nesužinojo. \ loti; aploti; atloti; įloti; išloti; nuloti; paloti; parloti; perloti; praloti; priloti; suloti; užloti