suvožti reikšmė
Kas yra suvožti? suvóžti 1. tr. N, NdŽ iš dviejų dalių vožiant suglausti; vieną ant kito sudėti: Vogoną išplovus, suvóžęs padėk, kad neparsimestų J. Suvóžta mėsa skavardelėj i padėta šiultai Klt. Mėsa irgi šiultai padėta, su molio bliūdais suvožta Pin. Du bliūdai suvožtì tušti [girtuokliui vyrui] – ėsk Krš. Retai kas čia pas mums įeina, pasižiūrėkim mudu, kas čia tuose bliūduose suvožta Sln. Sugauna svirplį, i du spotkiuku, i suvóža ponai tie Lk. Padirbo vieniuoleka kubilukų, nu i suvóžė tus dvikojus paukščius Vž. Duonoj išgremžia, sviesto įdeda, suvožia Ppl. Juos (sumuštinius) galima suslėgti iš kelių rūšių duonos arba suvožti po dvi riekeles rš. Kopūstų lapai suvožti, apdedi bulvių Kpč. Kampe tįsojo dvi iškapotomis skylėmis suvožiamos kaladės, kuriomis surakindavo rekrūtų kojas V.Myk-Put. Šitos rūsio dures suvóžiamos Vrn. ^ Motinos kubilas nesuvožiamas, tėvo diržas nesulenkiamas, brolio žirgas nesulaikomas (šulinys, kelias) J.Jabl(Pjv). | refl.: Jiedviem susivožus, pasidaro kiauraviduris rutulys Db. ║ suslėgti, suspausti: Sustingusį radau vežime – suvóžtas ragutėm i guli Klt. 2. tr. DŽ1 vieną prie kito priglausti, sujungti, sudėti: Tarp suvožtų̃ delnų NdŽ. Suvóžk delnas, ir būs rieškutės Vkš. Suvožti pusrutuliai lengvai perskiriami Db. Nuėjo aniuolas ant marių, atdarė akmenį, rado krutant kirmėlaitę; pažiūrėjęs tą akmenį vėl suvožė BsMtI 21(Brt). | refl.: Ten, kur ties alkūne susivóžę šarvai NdŽ. 3. tr. Rm visus sudėti dugnu į viršų: Suvóžk stiklines ant stalo, tegu padžius Rm. Stiklines sumazgojau, suvóžiau Mžš. Tris lėkštes suvóžia [per Kūčias], ražančių, žiedą i rūtą padeda Grnk. Ropines reikia išplauti ir suvožti rš. 4. tr. užskleisti, užversti (knygą): Suvožęs kningą, žydas nulėkė pas savo susiedą, gavo tokią pat kningą, kurią rytą žmogui padavė LMD. Steponas suvožė knygą M.Katil. 5. intr. NdŽ, DŽ1, Vkš suduoti, sušerti, sukirsti: Suvóžk par snapą, ko rėkauna Ll. Kai suvóžiau per pečiais, tai net sulinko Ml. Už tokias kalbas, žiūrėk, kad par pakaušį kas nesuvóžtų Ėr. 6. tr. prk. gausiai atseikėti: Visiems po pūrą miežių suvožė, o klebonui dar avižų tokį pat saiką M.Katil. 7. tr. prk. sugerti, išgerti: Aplankęs klėtį ir su Kostu palenkęs iš butelio, dar suvožęs alaus, kalvis grįždavo raudonu sprandu M.Katil. ◊ žióbtus suvóžti nutilti (kalbėjus): Bene tai svarbu vietiniam žemaičiui, kad koks prašalaitis neįstengia suvožti savo žiobtų ir draskosi jų keliais kaip švento Jurgio smakas M.Katil. \ vožti; antvožti; apvožti; atvožti; įvožti; išvožti; nuvožti; pavožti; parvožti; pervožti; pravožti; privožti; suvožti; užvožti