atvožti reikšmė
Kas yra atvožti? atvóžti tr. 1. R, MŽ, K, M, RtŽ, Š, LVI208, DŽ, NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Pžrl, Bd kiek atidengti, padaryti tarpą, nuimti dangtį, viršų, atverti: Atadengiu, atvožiu SD1106. Atverti, atdaryti, atvožti Q50. Atvóžk rėtį ir paleisk tupinčią vištą ant kiaušinių J. Atvožia šitą duonkepę – išeina kiaulė su paršais, iškriuksi LTR(Pnm). Atvóžė skrynės viršų ir parodė savo kraitį Vkš. Atvóžk skrynelę, išsiimk drobelę, ramink savo širdelę JV490. Rasi rytą svirnelį atdarytą ir margąsias skryneles atvožtas LTR(VšR). O tas vaikas atvóžė kubilaitį, iš po kubilaičio išlandino Šv. Ką atvožì [Kalėdų rytą]: jeigu žiedą, tai ištekėsi, jeigu rūtą, tai da mergausi PnmR. Atvožiamos durys rš. | refl. tr., intr. RtŽ, Š: Atsivóžė tebokierką ir pašniaukė taboko Vkš. Tai aš atsivožčia tėvelių grabelius, tai aš pasiimčia mylimus tėvelius už baltų rankelių (rd.) Mrs. Eiki į svirnelį prie margų skrynelių, atsivožki skrynužėles JV686. Atsivožiau margą skrynią – nepakvipo vainikėlis LTR(Lp). | Oi pulsiu pulsiu kryžium žemelėn, kad prasiskirtų siera žemelė ir atsivožtų grabo lentelė LTR(Lzd). Viskas prisemta, prianuota, tie dangčiai kaip atsìvožė LKT171(Pgg). Spygliuota vaisių dėžutė prinokus atsivožia keturiomis išilginėmis siūlelėmis EncVII237. 2. tr. OG101 atmerkti akis, blakstienas: Aš nebeatvóžiu vokų, i tiek Jnš. Pati (Marutė) buvo taip susopusi, taip silpna. Nesijudino, vien tik galėjo akis atvožti J.Sav. Ji nieko nepasakė. Ir blakstienų neatvožė E.Miež. Jo akys plačiai atvožtos rš. | refl.: Atsivožusios žuvies akys į dangų žiūrėjo rš. 3. tr. KŽ, DŽ1 atversti, atskleisti: Iki šiol ties mumis atvožti dar tik pirmutiniai lakštai A1886,112. Atvožė amžių knygas, parodė, kaip jos skaityti Mš. Skleidžias rausvas pumpurėlis. Ligi ryto slėptą grožį spindinčioj taurėj atvožia V.Myk-Put. Jei knygą atvožtą palieki, tai pomėtį suvalgysi (priet.) Pn. | prk.: Viens burtų žodis laimę mums atvožia, ir vienas žodis – atveria kapus S.Nėr. | refl. tr.: Atsivožė kningas ir pradėjo šlibždavoti litaniją Vkš. Kunigas Vizgirda, laikydamas atsivožtą knygą, ėmė patylomis skaityti bičių pašventimo maldeles Vaižg. Jam (bernui) priėjus, velnių raštininkas atsivožė storas jaučio odos knygas A.Vaičiul. ║ atplėšti: Atvožęs svetimą laišką, jau negali jo atiduoti pagal antrašą ir turi naikinti V.Kudir. ║ BzF200, KŽ atlenkti. ║ įkirsti: Kam petys atvožtas iki juostos, kam galva pusiau perskelta V.Krėv. 4. tr. prk. šiurkščiai atsakyti, atkirsti, atrėžti, atšauti: Aš jam gerai atvóžiau, ir nutilo An. Atvóžė, kaip su šlapiu lakatu par burną užvežė Slnt. Ji man tiesiog atvóžė VšR. Ko tu be barzdos, – atvožė jam anie A.Vaičiul. 5. refl. tr. atsinešti, atsitempti: Dešims viedrų [v]andenio atsivóžiu, i jau tik ką einu Švnč. ◊ kortàs atvóžti pasakyti paslaptį: Aš iš karto atvožiu visas kortas, iš karto pasakysiu visą jo paslaptį Vaižg. \ vožti; antvožti; apvožti; atvožti; įvožti; išvožti; nuvožti; pavožti; parvožti; pervožti; pravožti; privožti; suvožti; užvožti