nuvožti reikšmė
Kas yra nuvožti? nuvóžti, nuvõžti, -ia (nùvožia), nùvožė 1. tr. Sut, K, Š, ŠT19, KŽ, DŽ1, Kv, End, LTR(Aln, Slk) vožiant nuimti dangtį, antvožą, nudengti: Viršų kubilo nuvóžė ana J. Nuvóžk puodą ir pasižiūrėk, ar išviręs viralas NdŽ. Nuvóžė puodą, kad viralas neišbėgtų Vkš. Kai anos (girnos) pridyla, reikia jas nuvožt i reikia išplakt Jdp. Tuojau nuvožk puodelį nu žvakės LTR(Sg). Nuvožk pavožtą vištą! Grž. | refl. K, Š. ║ nuplėšti, nukelti (stogą): Vėjas šiaudinį stogą nuvožė žemyn Plng. Jos (bažnytėlės) stogą nuvožė vokiečių granata A.Vien. 2. tr. NdŽ, KŽ, Rs nuimti, numauti, nusmaukti (kepurę): Kepurę nuvožti N. Jei kas iš dvariečių nesuspėja prieš jį kepurės nuvožti, lazda užsimojęs nuo galvos numuša Pt. Praeidamas Valentas nuvožė kepurę ir linkterėjo J.Paukš. | refl. tr. S.Dauk, KŽ, DŽ1, Bsg, Vkš: Kepurę nusivožti N. Piemuo nusivóžė savo kepurę ir kartu su visais karštai meldėsi NdŽ. Nusivožiau nuo savo galvos kaukolėlį ir gėriau gėriau saldų vandenėlį BsPII92 (Šl). Ką bedarys žmogelis: nusivožė kepurę, nulenkė galvą J.Jabl. Nusivožė riestais bryliais skrybėlę, mandagiai paėmė jos ranką, paspaudė J.Paukš. 3. tr. DŽ1, Skdv, Grš, Jnšk, Ds, Ut, Dl prk. smūgiu numušti, nubrozdinti, nubraukti, nuplėšti: Kaip dribau, tai mat nùvožiau visą koją Kpr. Subadė [jautis] vaiką: kai dėjo kakton, nuvóžė [odą] LKT327(Aln). Pirštuo nuvožė nagą Šts. Iš elektros iškrito, visai nosę nuvóžė Als. Virto, buvo nuvožtà visa kakta Krš. Tylėk, varle, ba tuoj pakaušį nuvošiu Km. Saugokis, kad tau kas makaulės nenuvožtų Grž. | Anas (kvailelis) nuėjo į kamarą, nuvožė pusę bakano duonos ir išėjo LTR(Ob). | refl. tr., intr. DŽ1, Yl, Vdžg: Nusivóžiau pirštą visai: ve, nago nėra Jrb. Alpėjau nagą nusivóžusi Krš. Nusivožė krumplį Grž. Bėgdamas nusvóžė an akmenį visą gražiai piršto viršūnę Ut. Bėgo ožka per miškelį, nusivožė sau ragelį Žem. | Nusvožė toj skūra ir trūkinėja, ir skilinėja Dv. Baisiai nusivóžė visa skūra nu narių KlvrŽ. ║ spaudžiant su kokiu įnagiu formuoti: Tu nuvóžk, o aš raitysiu virtienius Jnšk. Piernykus prastai (paprastai) supjaustydavo kaip skrylius ar su stikline nuvoždavo Skrb. 4. intr. K nueiti. 5. tr. nudirbti: Neką čia nuvoši ir skubėdamas rš. ◊ káušą (pakáušį) nuvóžti užmušti: Na ir par ežerą rusas nuvožė vienam kaušą LTR(Rm). Pakáušį būs kas nuvóžęs tam nevidonuo Šts. kepùrę nusivóžęs nuolankiai: Palauk, kepùrę nusivóžęs prašysys darbo Krš. \ vožti; antvožti; apvožti; atvožti; įvožti; išvožti; nuvožti; pavožti; parvožti; pervožti; pravožti; privožti; suvožti; užvožti