užpelnyti reikšmė

Kas yra užpelnyti? užpelnýti tr., intr. 1. R371 uždirbti: Abudu gerai dirbo ir daug užpelnydavo, bet iš jų nė vienas skatiko nematė LTsIV324. Par mėnesį užpel̃no po septyniasdešimt rublių Jrb. Užpelnýti yra uždirbti, užsipelnyti J. Kiek užpel̃no, tiek ir prageria Gs. Užpelniaũ duoną su yla (siūdamas batus) Krč. Savo namais ji nesirūpina, o bėga ten, kur ką užpelnyti gali I.Simon. Ką mes užpelnom, tu viską suėdi (sakoma pilvui) PP73. Kad nors kokį grašį ant druskos užpelnęs parneštai BsPI79. Jis dvarą tėviškės kaip reikiant nor valdyt ir besiversdams nor sau lobių užpelnyt RD201. | refl. tr., intr. K: Kas y[ra] stiprus, jaunas, tas galia užsipelnýties Vgr. Kol galėjau dirbt, užsipelniaũ Žml. Nespėjo užsipelnýt [girtuoklis] – ir praleista Kp. Jis turi arklį ir tuo arkliu užsipel̃no Šn. Kaip aš pradėjau užsipelnýt duoną, buvau septynių metų Žml. Ant pirmo meto užsipelniau vištelę KlvD3. Ažsipelnijo daug pinigų ir ažuvedė savo ūkį BsPII267. Kam iškrenta iš nagų valgis, – neužsipelnė LTR(Ppl). ^ Pirma užsipelnyk, o paskui norėk LTR(Užp). 2. gauti pelno: Užpelnýdavo ji gerai – didelius pinigus ėmė Jrb. | refl.: Būdavo, parduodi, gerai užsipelnaĩ Lnkv. 3. įgyti, užsitarnauti: Neužpelnysi dvaro su savo gerkle Žem. Mano tasai yr dvarelis brangiai užpelnytas JD1472. Misli, tujen, sesutyte, daugiau užpelnijai: užu vieno bernužėlio visus nutrotijai LTR(Blnk). | refl. tr.: Tas didelę garbę užsipel̃nė KI330. Jo darbas užsipelno akyse mūsų amžiną ... garbę A1884,313. Tuokart mes tikėsime, kad esi buvęs mūšyje, ir būsi užsipelnęs karalaitės rankos MPs. Tie gyvulėliai yra labai naudingi ir būtinai užsipelno, kad juos globtumėm Blv. | Užsipelnýs kumet [rykščių], duos tėvas! Krš. \ pelnyti; apsipelnyti; atpelnyti; išpelnyti; nupelnyti; papelnyti; prapelnyti; pripelnyti; supelnyti; užpelnyti