užverkti reikšmė
Kas yra užverkti? užver̃kti, -ia (ùžverkia), ùžverkė NdŽ, DŽ1 1. intr. LzŽ, Onš, LKT360(Vvs), Alv, Mrs, Žln, Aps imti verkti, pravirkti: Ažverkė gailiai LKKXI221(Trak). Ir jis ùžverkė – ir jis pradėj[o] verkt Al. Kad ùžverkė, manė, kad kaži kas atsitiko Drs. Kažin kas gailiai ažuverkė LTR(Slk). Aš kap ažùverkiau LKKIII183(Arm). Ana ùžverkė karštomi ašaromi Zt. Tėvas pamatęs ir ažùverkė Dgp. Kap ùžverkė toj žydauka, o verkė, o verkė! Sn. Kad žùverkė, ana ir išejo iš namų Pls. Kai ùžverkia vaikas, einu žindyt Dg. Kab žuver̃ks tėvas iš džiaugsmų, ką sūnus pare[jo] namo Pls. Užver̃k ar ką, dieglys kaip duos par širdį! Žl. Aš kap ažùverkiau, tai anas ir šoko atgal Arm. Àžverkia brolis, ėm[ė] bandelę ir neša vaikamu, pats neįkanda, vaikamu andavė (ps.) Lz. Užčiulbėjo sakalėlis ir užverkė tėvužėlis LTR(Pns). | prk.: Žùverkė ožukas gailiom ašarėlėm (d.) Pls. | refl. Š, DrskŽ, LKKXIV223(Grv), Ad: Paėmė toj žmona laišką, paskaitė ir užsìverkė Kpč. Kap vaikas ažusmanė valgyt, vėl ažùsverkė Dv. Ažuslindo pie ugnį ir nuog dūmų ažùsverkė Dv. Kap viena lieksmu, tai žùsverkiu Žrm. Oi ir pražydėj[o] rankon žalia rūtelė, tada gailiai užsiverkė mūsų sesiulė LTR(Kpč). 2. part. praet. DŽ, NdŽ, KŽ apie smarkaus verksmo žymes: Jos akys užverktos ir raudonos I.Simon. Pirmiau krykštavo ir krykštavo, kai apsiženijo, tai akys kasdie užverktos ir užverktos Gs. Ankstyvas vėjas glosto skaudamą kaktą ir užverktas akis S.Nėr. Marytės veidas toks pat nuostabiai gražus, kaip ir seniau, tik užverktas ir dar labiau išblyškęs A.Vencl. | Atrado senelę jau taip užverktõm akim, ka ji nieko nebegali matyt (ps.) Brž. ║ refl. NdŽ, DŽ1, Dglš apie žmogų su smarkaus verksmo žymėmis veide: Išėjo motina užsiver̃kus – man tik topt, kad tėvas jau mirė Alk. Sėdi ažsiver̃kus moteriškė Sn. Marytė kažką siuvo pas langą užsiverkusi ir liūdna LzP. Senutis, sėdėdamas ant rąstų, žiūrėjo į užsiverkusią Magdelę Žem. 3. tr. Grz, LTR(Srv, Krkn) prk. gausiai aplieti ašaromis: Raudo[ja]u metus, raudo[ja]u, visus takus ažùverkiau Ad. Vargely gimiau, vargely augau, užverkti mano visi takeliai LTR(Lnkv, Lg). 4. refl. Dv ilgai verkiant nusikamuoti ar mirti: Panešiok vaiką – dar užsiver̃ks Mrj. Radau ažsiver̃kusį vaiką Dglš. Kūdikėlis užsiverkęs, nebgyvas Žg. Kad mama žinotų, tai užsiverktų V.Kudir. 5. intr. imti garbstyti mirusį (sakant rečitatyvu raudos žodžius), imti raudoti: Mirė, ùžverkiau žodžiais Drsk. ║ imti sakyti rečitatyvu vestuvių raudos žodžius: Niaugi tu tekėt nori, kad ažver̃ktie negali? Aps. Inejo mergelė rūtų darželin, ùžverkė mergelė didžiu balseliu DrskD174. 6. intr. imti aimanuoti, skųstis: Ažùverkė [moteris], kad darbelių papjauta Dglš. 7. refl. imti labai prašyti: Užsìverkė jy mokytis Vilniun Drsk. 8. intr. išduoti panašų į verksmą balsą: Pelėda kap atlėkė po langu, tai kap ùžverkė, kad ją galas! Pv. \ verkti; apverkti; paapverkti; atverkti; daverkti; įverkti; išverkti; nuverkti; paverkti; parverkti; perverkti; praverkti; priverkti; papriverkti; razsiverkti; suverkti; užverkti