vejoti reikšmė

Kas yra vejoti? vejóti, -ója, -ójo tr. 1. D.Pošk, OGLII339, DŽ, NdŽ vaikyti, gainioti, norint primušti, pagauti, priverstidaryti ir kt.: Tėvai mane su botagu vejójo Dsn. To boba tai ugnelė – diedą aplink pirkią su kirviu vejója Švnč. Su šaukštu nevejók po pirkią [vaiko], pavalgis, kai norės Klt. Gaspadorius gaspadinę per daržą vejoja LTR(Dkšt). Ana apsiversdavo kiaule ir vejódavo žmones, vaikus (ps.) ČrP. Keliauna per svietą, randa – boba aplink pirkią vištą vejoja LTR(Prng). Žmonės pamatė ir su kuolais pradėjo vejót [vilką] Dgč. Kam vejóji vištelius Sdk. Kam tas karves vejóji su pagaliu? Rm. Tas šuniukelis labai vejója žąsiukus Prng. Užvydau, kap šunai aveles vejója Dglš. Murkia murkia, ale nevejója [avinas avių] Švnč. Žvarbūs vėjai vejojo vieškeliu sausus lapus rš. | Bernas turi mergas vejót DrskŽ. | prk.: Mergos vejodavo madas Sld. Nėr da ko šitokiai piemenei madas vejót Trgn. ^ Ilgas ilgas namas, didelis, nor tu šunis vejók Smal. | refl. tr., intr. KŽ: Eisim vejótis (žaisti gaudynių) Ėr. Vaikai, ar nenustoste vejóties! Sdk. Mušas, vejójas vienas kitą, geriau tegu skirias Klt. Nepadabna – svieto akỹs[e] su lazdom vejótis Lb. Nueisi laidyt, tai vejókies paskui karvę Smal. | Tokiemi tik mergas vejóties Drsk. Nereikia paskui bernus vejóteis, ba kai apšiks (prigaus), tai tada suprastat Trgn. Dažniausia paskui tą vejójas, kataras neima Dsn. Ana jį vejójos vejójos, ale tas vis tiek nepaėmė Slk. | prk.: Madų man vejotis nereikia rš. Jau ir saliniai miestą vejojas Ml. Malkų niekas nesvejójo, pilna visur Dglš. Gėrimų tų anas nesvejójo kol kas Slk. Nesvejok pigumo Švnč. ^ Vejójasi ne po savo plūksnom (ne pagal savo išgales) Švnč. Nėr ko vejojas pyragą, kad duonos stinga Ml. 2. varyti šalin neleidžiant ką daryti: Milicija vejója bobas visokiais te būdais, nieko nepadaro Vdn. Žydai laikydavo ežerus, vejódavo, neduodavo meškeriot Dgč. Vaikus irgi dabar vejója nuo ežero Lb. Seniau vejójo: nei uogų, nei grybų neleido rinkt Grv. Mano draugų nevejók iš kiemo Sug. Vejójo [mergą nuo bernų] kai kalę nuo šunų Dglš. Karveliai, kiek nori, tiek ryja, nei aš jų vejósiu iš rugių Klt. Karvė apsrijo, reikia vejót Dglš. Nuo lesalo vejója [gaidžiai] viščiotes Klt. 3. ieškoti priekabių, gainioti: Dėl žemės vejója: to reikia, to! Sld. 4. vyti trečią virvės šaką: Ką veikia tėvas? – Vadžias vejója Sml. Botagui vejót einu kapliukus pasidirbsiu Užp. ◊ ×durniùs vejóti tuščiai leisti laiką:anai ten durniùs vejót namuosu, geriau bažnyčioj Švnč. \ vejoti; atvejoti; išvejoti; nuvejoti; pavejoti; pravejoti; privejoti; razvejoti; suvejoti; užvejoti

Ką reiškia žodis vejotinis? Visi terminai iš raidės V.