žirti reikšmė

Kas yra žirti? žìrti, žỹra (-sta J, žir̃na Krš, žinra), -o intr. Rtr, RŽ, DŽ, Pgr, žir̃ti BzBkXXIV259 1. K, FrnW, NdŽ, BVIII129 birti, sklisti į šalis, žertis: Iš miegos žìrsta par viršų grūdai, žarstomi su ranka J. Į trobos kampus žiro ir žiro saujos blizgančių, gundomai čežančių saldainių J.Mik. Žiro smulkus sniegas rš. Iš po kanopų, iš po ratų šūsniais žyra grumstai rš. Puolė senas varnas kaukšinti stuburkaulio, kad net smulkios jo druoželės žiro vargšui į akis P.Cvir. Ašaros žiro jam iš akių dviem srovėm rš. | prk.: Žegnonė iš to į visas šalis lyg žirte žyra Ns1837,3. 2. K.Būg, BŽ553, FrnW, NdŽ kibirkščiuoti, žėruoti: Kad ugnį rusini, tai žižerkos žinra iš ugnies į visas šalis J. Par cibuką pūkšterėk, ugnis žirs iš pypkės žižerkomis J. Kaip duos kūju ištraukęs geležį [kalvis], tik žiežirbos žỹra Ds. Žemai, dauboje, žvangėjo kalvės priekalas, žiro ugnis juodoje durų angoje M.Katil. | prk.: Duoda į akį, žìrte pažir̃na ugnės iš akies Krš. Skaito, o pro akis vis žyra ir žyra aštrios spalvotos sudužusių bažnyčios vitražų šukės L.Gut. 3. Jn(Kv) raibti (apie akis). 4. prk. sklisti, piltis: Aš nebuvau tenai, kur žiro juokas, kur švietė tamsoje veidai šventi rš. Iš bobų blogumai žỹra, visoki liežuviai Drsk. \ žirti; apžirti; atžirti; įžirti; išžirti; nužirti; pažirti; peržirti; pražirti; prižirti; sužirti; užžirti