žliogti reikšmė

Kas yra žliogti? 1 žliõgti, -ia, -ė LVIV816, DŽ, NdŽ, KŽ, Slk 1. intr. smarkiai lyti, pliaupti: Aje, kad pradėjo žliõgt Sdk. Nu ir žliõgia šiandiej Ut. Lietus žliõgė pernakt – stovi in kelio balos Ktk. Visą parą lietus žliõgė kaip iš viedro Kzt. 2. intr. bėgti smarkia srove: Upelis žliõgia, eina su ūpu Gmž. O upė žliogia, prunkščia, spjaudo, verda, apglėbus rankom pūvančius medžius T.Tilv. 3. intr. Pbs smarkiai tekėti, bliaukti: Ale vot nuo dangsčio žliõgia Mlt. Vanduo nuo stogo žliogtè žliõgė Ldk. Nuo buliaus net žliõgė prakaitas Bgs. Jau niekas nebežiūri į tave (žynį), tik į žliogiantį ant akmenų kraują R.Gran. Neduok Dieve, kad žliogia kraujas iš žaizdos! Tr. 4. intr. euf. šlapintis: Žliõgia kap gyvulys Krd. Jau tu čia žliogeĩ priedury! Trgn. 5. tr. smarkiai pilti: Liko viralo, tai ana pamazgõs[na] ir žliõgia Trgn. 6. intr. smarkiai byrėti: Rugiai net žliõgia, kai kuralaišą suki! Trgn. Sausi rugiai, net žliõgia Sdk. Skambėjo raudonos Palemono plytos, sienon kalami pušiniai rąstai, žliogė per sietus žvyras T.Tilv. 7. intr. prk. greitai eiti: Kazelis pirma suslenkęs kad žliõgia Mlt. \ žliogti; apžliogti; įžliogti; išžliogti; nužliogti; peržliogti; prižliogti; sužliogti; užžliogti
2 žliõgti, -sta, -o intr. būti ištežusiam, įmirkusiam, prisisunkusiam vandens: Žliogte pažliogusi dirva neišdžiūna J. Žliogsta pieva J.