įbrukti reikšmė
Kas yra įbrukti? 1 įbrùkti, į̃bruka, -o (į̃brukė) tr. 1. įterpti, įsprausti, įgrūsti: Duonos abišalą į kišenę įbrùko Ldk. Sustojo į ratą, vienas, aplinkui skriedamas, kam norint įbrukdavo žiužį M.Valanč. Pasileidę arkliai įbruko vežimą net į medžius Kpč. | refl.: Įsìbrukė paršas į tvorą, kad žviegia! Jnšk. 2. Lnkv primygtinai įsiūlyti, prieš norą įduoti: Per nevalią įbruku, įsiūliju R116. Jis man įbruko pinigus Vad. Enrikis susimanė įbrukt jam savo seserį V.Kudir. ^ Motina įbruka krūtį, ale išminties neįbruka B, MŽ. | refl.: Bene įsibrùksu kokiam nors seniui par pačią Užv. 3. įvaryti, įgrūsti: Kaip stumtelėjo [arklį], tuoj į̃brukė upėn (maudant) Ds. Suėmę į̃brukė mane kalėjiman Š. 4. refl. įlįsti, įsibrauti: Aš pirmoja insìbrukiau vagonan Užp. Kurgi čia įsìbrukei pačian vidurin! Š. 5. įmesti: Eik, įbrùk kiaulėm pro langelį žolių Ds. Paimk ir nunešus su maišu įbruk ežeran SI83. \ brukti; apibrukti; atbrukti; įbrukti; išbrukti; nubrukti; pabrukti; parbrukti; prabrukti; pribrukti; subrukti; užbrukti
įbrukti junginiai
- įbrukti (kam nors ką nors)