atlyžti reikšmė
Kas yra atlyžti? atlýžti intr. 1. nustoti pykti, nebebūti užsispyrusiam, atsileisti, nurimti: Kaip pykastis atlyžo, lengviau pradėjo šnekėti J. Mat tetušiai bepykę atlyžo Mair. Vakar pyko, o šiandien jau atlyžo Ms. Jau jo pyktis vėl atlýžo Btr. Dar ir dabar negaliu atlyžti (atsigauti) LTI41. Apmaudas atliš J.Jabl. Kai pamatė, kad mano teisybė, tai tuoj atlyžo ir dabar kitaip šneka Aln. Jis nė kiek neatlyžo iš savo pikto užsispyrimo neleisti už Petro dukters V.Myk-Put. Truputį atlyžo, suminkštėjo širdis Žem. | refl.: Atsilyžę nuo muštynių Gmž. 2. atstoti, atsitraukti: Šeikis nė žingsnio nuo jos neatlyždavo Vaižg. Užeik užeik, – neatlyždamas prašė Skr. Vilkas avį tik tveria tveria, ašian tik pui, ir anas nuo avies atlyžo An. Kai pasakiau, kad keturi šimtai kaštuoja, tuojau atlýžo Šl. Atlýžk tu nuo manęs! Btg. 3. netekti noro, pamėgimo: Aš pradedu nuo jo atlyžti Ob. Dabojas senai jau merginą, bet šiemet kažkodėl atlýžo Šmn. Nunešiau karvėm priplėkusio šieno, iš karto griebėsi, bet tuojau atlýžo Btrm. Oi, oi, vakar kaip buvo sukrutęs važiuoti turgun, bet šiandien jau atlyžo Šmn. Atlýžo kalė ragaišiaus (priėdė, nebenori) Trgn. 4. nustoti, liautis: Bara vaikus, kad jie žaidžia, kad neatlyžta Kp. 5. atsileisti (apie raumenis, nervus): Šyvis dar ilgai plaukiojo, kol atlyžo kiekvienas raumuo, atsigavo širdis P.Cvir. Jis geidžia kažko naujo, kas ir vėl padilgintų beatlyžtančius nervus rš. 6. pasidaryti ne tokiam smarkiam, sumažėti (apie šaltį, lietų): Dar negreitai šaltis, sako, atlýšiąs Slnt. Šaltis jau kiek atlýžo Rt. Jau ir vėl žiema atlyžo Btr. Oras atlýžo (atšilo) Žln. Lytus atlýžo Stak. 7. suminkštėti, atsileisti: Klijai atlyžo, ir visas darbas perniek nuėjo Mrj. \ lyžti; atlyžti; perlyžti