bimbalas reikšmė

Kas yra bimbalas? bim̃balas sm. (3b) 1. zool. J sparva (Tabanus): Kad kiti gyvoliai tokie yr: pamato vieną bim̃balą – jau ir siunta Grg. Ar nepjovė arklių bimbalai? M.Valanč. Bimbalaĩ apniko karves Skd. ^ Ans gyvena ten vienas pats kaip bim̃balas Pln. Plikas kaip bim̃balas Užv. Vienas bimbalas nepargins bandos Sim. 2. [K] zool. juodvabalis (Geotrupes stercorarius): Bim̃balas gyvena arklio mėšle Brž. 3. bet koks vabzdys, vasarą puolantis gyvulius: Per kaitras tai visoki bimbalaĩ gyvulius ėda Gs. Kap užpuolė karves bimbalaĩ, tai kap matai ir namie Mrs. 4. menk. vaikas, bamblys: Tas bim̃balas vartosi po lopšį ir knerkščia (rėkia) Gs. Čia dar tie bimbalaĩ maišysis! Skrd. Vaike, tu bim̃bale, ar jau vėl šunį parsivedei? BsMtII228. 5. rambus, negreitas žmogus, nenaudėlis: Mūsų bim̃balas tai nieko nepadirba PnmR. Eik tu, bimbale, negali darbo dirbti Žž. Nėra dienos, kad koks bim̃balas (ponas) neįtratėtų į dvarą LzP. ║ plepys: Su tokiu bimbalu kalbos turėsi, ale nieko naujo jis tau nepasakys Ssk. 6. psn. menk. metininkas, bambalas: Dvarus išdalijo, nyksta bimbalynės ir bimbalaĩ Rd. 7. juok. varpas; skambalas: Jau Dievo bim̃balas į bažnyčią šaukia Krsn. Girdėjau, bažnyčios bimbalaĩ zvanijo, turbūt kas numirė Lp. | Jei važiuosi rogėm, prisikabink ir bim̃balą Lzd. ◊ bim̃balo (nuo bim̃balo, nuo bimbalų̃) mẽtų labai senas (lenkmečio laikų, kai reikėjo po miškus slapstytis), labai seniai: Jau ir jūsų senis yra bim̃balo mẽtų Brs. Sena jau – nu bimbalų̃ mẽtų motriška Šts. Musti nu bimbalo metų ta mašina neplauta Ms.