bukis reikšmė

Kas yra bukis? 1 bùkis sm. (2) 1. K, Kin žr. 2 bučius 1: Per visą naktį neįlindo nė viena žuvis į bùkį Sg. Varžai, arba bukiai, šlapi TP1880,42. 2. Šts ranka be pirštų: Rankos bùkis beliko, pirštus atpjovė kuleklė Ggr. 3. pramuštas kiaušinis, kiužas: Per Velykas daug parsinešė namon bùkių Šd. 4. euf. velnias: Girios arba šilo velnius vadina „šilo vokietėliais“ arba „šiliniais“ ir „bukiais“ BsMtI26. Šiąnakt atvažiuos dar daugiau bukių, jau tau bus vargas BsV315. 5. rš zool. pilkasis genys, vilkutis (Sitta europea).
2 bùkis, -ė smob. (2) 1. K bukas daiktas: Duok smailų peilį, su tuo bukiù neįduriu Skr. Bùkis kuolas nelenda į žemę Skr. Greičiau daužte pardauši, ne ką su tuo bukiù (atkirstu kirviu) parkirsi Vvr. Nė nemanyk pradurti su tai bukè (buka yla) Gs. Bùkiai batai – smailiais galais dabar mado[je] Trš. 2. kas žemo ūgio arba trumpa, buka nosimi: Jų vaikai tai visi tokie bùkiai (bukanosiai) Vl. Striuka bùkė tu mergučė Br. Striukis kuolą kalė, bukis tvorą tvėrė, o aš jauna mergužėlė darže rūtas sėjau JD206. ║ šuo su trumpa uodega: Bùkis paseno, visai neloja Brt. sustumtinis, apsileidėlis, tinginys, žioplys: Toks dar bùkis kaip jautis, ir eina ubagais! Šl. Na, jau motina pasiguldys tokį bùkį ir šers – gali dirbti! Šl. Bùki, eik už pečiaus! Vlk. 4. be ragų, baužas galvijas: Bùkis (jautis) mauroja Pbs. Nebijok, vaikel, bùkė (karvė) be ragų, neandurs Pbs.

Ką reiškia žodis bukkabiuotas? Visi terminai iš raidės B.

Draugai