džiūsna reikšmė
Kas yra džiūsna? džiūsnà sf. (4) Žvr, (2) Plv, Up, Grk, Vb, džiū́sna (1) Ms, džiusnà (4) [K], Gdl, (2) Kt 1. [K] žr. džiova 4: Džiūsnõs ligą turi J.Jabl(Nm). Jo mama džiusnà serga Švn. Girdėjau, jog tai yra geras vaistas nuo džiusnos rš. 2. scom. kas liesas, sudžiūvęs: Žmogus, kurs džiūna, sudžiūvęs, vadinas džiūsna J. Sudžiūvusį žmogų vadina džiūsnà, kuris nėkad neatsigauna Erž. Jau jis per čėsą toks džiūsnà Snt. Šitas džiusnà nieko neėda Šn. Ta motina džiusnà, i vaikas atsigimė į motiną Krš. Toks džiū́sna palikęs, kad saugok Viešpatie Vkš. Toks ans džiū́sna, vien tik akys ką žiba Klm. Bene iš to džiū́snos vyras išaugs! Kv. Mažas toks džiūsnà buvo, dabar, žiūrėk, kas vyras! Lnkv. Tas vaikelis tikras džiusnà Klvr. Oi tu mano džiusna, tiktai grobai tavo barška Gdl. Kam kliudai tą džiùsną Ldk. Aš tokios džiùsnos neimčiau Rdm. Džiū̃snos visada piktesni Gs. Su tokiu džiusnà arkliu netoli nuvažiuosi Skrd. Tokia džiūsnà nė tuščio vežimo nepatrauks Jnš. Tokia džiūsnẽlė buvo, paskui ir pasimirė Gr. Seniau visos tokios džiūsnẽlės buvo Pc. Senikė džiūsnìkė – varna neprilestų Up. 3. LBŽ(K.Būg) žr. džiūsnas.