gręžti reikšmė
Kas yra gręžti? 1 grę̃žti, -ia, -ė tr. 1. kreipti, sukti atgal: Grę̃žk ašvíenius, vežimą atgal, t. y. suk, atsuk J. Aš jam būtau negręžęs iš kelio Lp. Kur josi, broleli, kur grę̃ši žirgelį? JD508. Ne aš pats josiu, nei žirgelio gręšiu, mano žirgelis labai nuvargintas Tvr. Nenori ji su manim kalbėti, grę̃žia nugarą Ėr. Žmona kartkartėmis gręžia galvą į duris rš. Kai gręžiu akį, ir slenka kaip koks dūlelis, kaip koks debesėlis ties langu Pšl. | refl.: Vėjas nuo pietų grę̃žiasi Ėr. Grę̃žiasi ant šono ir miega Ėr. Kur jam reikia gręžties, kas daryti? LTI426. Gręžkis manęspi ir būk man malonus prš. Su panieka grę̃žtis (nuo ko) BŽ97. 2. grąžinti, atiduoti atgal (pinigus, gyvulius, daiktus): Gal skolos kiek grę̃žė? Ėr. Auksu krividą grę̃žia Ėr. \ gręžti; apgręžti; atgręžti; išgręžti; nugręžti; pagręžti; prigręžti; sugręžti; užgręžti
2 grę̃žti, -ia, -ė tr. 1. smailiu įrankiu sukant daryti skylę: Su grąžtu grę̃žk skylę J. | prk.: Gręžia lig dugno jūrų verpetai S.Nėr. Įkyri mintis gręžė smegenis A.Vencl. Kad diegia koją, kai grąžtu grę̃žia Trgn. | refl.: Į tirštą orą gręžiasi mašinos rš. 2. prk. labai skaudėti, diegti: Kaip tik oras drėgnas, tai jai ir gręžia kojas Lš. Galvą suka, gręžia, kaip sopa Upt. Grę̃žia per nosį (ima čiaudulys, kutena nosį, bet pračiaudėti negalima) Lkv. Net pilvą grę̃žia, kap valgyt norisi Dglš. 3. sukant spausti iš šlapio drabužio vandenį: Skalbiant drabužį gręžiù iš vandens J. Kai atbėgo, tai marškiniai možna buvo grę̃žt Trgn. Taip suplukau, kad nors marškinius grę̃žk Vl. Varvąs, grę̃žamas parejau Brs. gręžtinaĩ adv.: Motina visą skarelę gręžtinai priverkusi rš. Sušlapo marškiniai gręžtinaĩ Trgn. ║ vynioti, vyti: Grę̃žk grįžtę iš šiaudų ir kūlius rišk J. Virvę gręžti N. ◊ skylė̃ gręžtà per žemaĩ nesubrendęs: Dar tavo, vaike, per žemai skylė gręžta Plv. \ gręžti; antgręžti; atsigręžti; įgręžti; išgręžti; nugręžti; pergręžti; pragręžti; prigręžti; sugręžti; užgręžti