išklausti reikšmė
Kas yra išklausti? iškláusti tr., intr. su pastangomis klausiant ką išgauti, iškvosti, išsiteirauti: Led iškláusiau žodį nuo (iš) josios J. Parsigandau – neiškláus manęs (esu be žado) Ggr. Nagi pabandyk tu iš jo iškláust Alk. Gal išklausčiau tada, kur tos kanklės auksinės vaidelotų garsių Mair. Klausu klausu, negaliu išklausti. Ar nebilis ir esi?! Šts. Lauksiu, sako, pakol pabus, ir išklausiu, iš kur jis yra ir kas per vienas BsMtII87. Ar tu neišklausi jo, kur dūšia jo buvo LB196. Eisiu į švedus išklaust teisybės! V.Kudir. Vaiko, kada jis pradeda įgyti protą, visuomet išklausi ko nors Blv. Eik tu, Gabriukai, ar neišklausi, ar iš tolo Sz. | refl. intr., tr. SD408: Toks svarbus reikalas, ir neišsiklausei A.Vien. Stipruolis išsiklausė, kokie reikalai jį taip skubina J.Balč. Išėjo in girią, išsiklausė …, kurioj vietoj prisilaiko toj žvėris BsPIII283. Išsiklausiau, ar tikrai teip yr Antš. Neišsikláusiau, nežinau, kelintų metų Šts. Išsiklausė kelio Tat. Gerai kelio neišsikláusiau, tai ir paklydau Pc. Šeimyna, gerai išsiklaususi, kurioj vietoj jis su baidykle grūmės, ejo ryto metą veizėti M.Valanč. Išsiklausė, kur gyvena ir pavardę, žadėjo atvažiuot kada Bsg. Reikia gerai išsiklausti, ką reikia nusinešti Rm. Piemuo nenorėjo sakyti, bet šeiminykas vis vien išsikláusė Srv. Tamsta teiktumeis išsiklausti ir dasižinoti LTI426(A.Baran). \ klausti; antsiklausti; apklausti; atklausti; daklausti; įsiklausti; išklausti; nuklausti; paklausti; parsiklausti; perklausti; priklausti; razklausti; suklausti; užklausti