klausti reikšmė
Kas yra klausti? kláusti, -ia, -ė 1. tr., intr. SD312, R, J, K, M kreiptis į ką su klausimu: Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Visiems gult einant, klausė jį motyna Jrk13. Įėjęs į stubą, klausė pačios, ar bene davė tą meitėlį įnešt J.Jabl. Ėmė klaust savo motiną, kodėl mum nėr tėvo MPs. Klausia, kiek kainuoja karvė Klvr. Neklausia, ar tu duosi, ar ne Ds. Karalius klausia: „Paaiškyk, kol' į vandenį meti skatiką“ (ps.) Rmš. Nuėjo buton, rado jo seserį sėdint ir klausė to žmogaus: „Iš kur esi?“ BsMtI66. Ka (kad) nuvažiuosu, rankelę spausu, žodelio kláusu End. Klausė savo draugų, ar jie neapsimtų jam prie to darbo pagelbėt Jrk30. Kelio kláuskie! OG391. Dar jis mane klausia priėjęs, kaip atrodo Lnkv. Vai berneliai, vai raiteliai, ko mes pas jus (jūsų) klausium: ar neradot mūs skustelių, šilkeliais išsiūtų? TŽI221. Klausiančiom akim sekiojo jo judesius rš. Pažiūrėk in akis ir klausk sveikatos (iš pamatymo suprasi žmogų) Km. Gali tamsta stebėties ir klausti savęs Jn. Klausčia tave, dukruže, kur tu vaikštinėjai R175. Klauskit tiktai senuosius, kaip lietuvninkai stengėsi prieš kartupelių įvaisinimą K.Donel1. Pagrindinius sakinius, kuriais ko klausiame, vadiname ir klausiamaisiais sakiniais, arba tiesioginiais klausimais J.Jabl. Klausiamasai lapas rš. Klausiamieji įvardžiai (pronomina interrogativa): kas? kuris? katras? koks? J.Jabl. Klausčiau tavęs, bernužėli, oi, koks tavo žirgužėlis? Niem6. Klausė merga žirgo: kokio būdo bernas, kokio būdo bernužis? JV126. Eičiau klausčiau tėtužio, katruo keliu brolytis nujojo LB26. Ir jie klausė jį kalbėdami BtMt12,10. Kurs Dievui Tėvui esti lygus, klausiegu, kurs est tatai PK61. Herodui klausiančiam atsakę est DP629. Nusiuntė … levitus Jonop, idant jį klaustų: „Tu kas esi?“ DP21. Ko mane klausi? Klausk tuos, kurie girdėjo, ką aš bylojau DP158. O jūs manęs neklausiate, kana turiu eit DP216. Ėgi kukutis klausia savo pačią, sūnų A.Baran. Genys kiškį klausiąs: kodėl jis esąs toks nuliūdęs? J.Jabl. Klausė saulelė šios dienos darbelio Vlk. Klausė žvirblis čiulbuonėlis tą pilkąjį karvelėlį (d.) Dkš. Klausė putinas šermukšnėlio: o kada mudu užaugsiva? BsO91. ^ Nekláusi – nežinosi Ds. Ar kelio klausi, ar priekabių ieškai? LTR. Kaip klausia, taip ir atsako Ds. Kas klausia, tai neblūdina LTR. Kláusk durnių proto Dbk. Aš tavęs klausiu pinigų, o tu man pasakoji, kad turi vaikų KrvP(Ut). Aš tave klausiu apie antis, o tu man nuo žąsų atsakymą duodi B. Čia – ko nekláusi, to negausi (čia nieko nėra) Krok. kláusiamai adv.: Vos tik įėjo į trobą ir pamatė nepažįstamą žmogų, klausiamai pažvelgė į vyrą A.Vencl. Abudu klausiamai sužiuro E.Miež. | refl. SD4: Kas klausias, tas neklysta Sim. Neklauskies to, kuris tau yra ant apgavimo SPII186–187. Ko čia turi klausties – ar to pasiutkailio, arba to maišytgalvio gaspadoriaus? J.Jabl(Žem). Jis kiekvieną nedėlią sukinėjas po alinę ir, kas tik jo klausiasi ko, tuojau duoda patarimą J.Jabl(Žem). Išsigandę, išplėtę akis žiūrime, tarsi klausdamies, kas dabar reikia daryti J.Bil. Gosudarius kláusias jį, ar tavip nėra vaikų (ps.) Lz. Klausiuos tavęs, kur buvai vakar? J. Davė jiemus … už pralydėtoją šitą žvaizdę, idant jau daugesn apie Bernelį neklaustųs DP62. Pradėjo [apaštalai] tarp savęs klaustis, kursai būtų tatai, kuris tai turėtų padaryt DP496. | Bet žmogus ne visados proto klausias (galvoja, kaip pasielgti) Blv. 2. intr., tr. teirautis, ieškoti: Ar Jono klausiate (ar klausiate, kur yra Jonas)? J.Jabl. Vakar čia buvo kažin kas atėjęs – tavęs klausė J.Jabl. Ar klaũs bilietus [= bilietų] [teatran atėjus]? Ob. | refl.: Vis kelio kláusias J.Jabl. Klausės manęs kelio P. Į namus nieko nebereikėjo kelio klaustis, nes tiesus plentas ėjo stačiai pro Petkūnus A.Vien. Ar jie kelužį klausias, ar nakvynužės prašo? JV958. Aklas aklą kelio klausias NžR. | Kogi dabar tyrėjai po kalbas kláusias? A.Baran. 3. intr. teirautis pirkti, įsigyti: Mieste kažin kodėl kláusė vis avižų J.Jabl. Šiemet linų niekas nė nekláusia Ds. Pačios jos moka gražiai austi, jom nereik nei krome klausti Krkn. 4. tr. tikrinti mokinių žinias: Nujaučia, jog ją mokytojas gali klausti J.Paukš. 5. refl. prašyti leidimo, sutikimo: Vaikas, norėdamas kur eiti, kláusias tėvų Sr. Svetimą daiktą emant, reikia klausties savininko, ar jis leidžia imti Sr. ◊ ir nekláusk labai: Ir nekláusk, kaip jam patinka Skdv. kõ bekláusti tuo labiau: Man pačiam bruko bedieviškas, jums – ko beklausti Žem. nė̃r kláusta būtinai: Turì ateiti, nė̃r kláusta Skr. Čia nė̃r kláusta: nori nenori, turi padaryti Skr. Nė̃r kláusta: kad reik, tai ir imk Skr. Kad reik, tai reik, čia nė̃r kláusta – eik nors į ugnį Skr. tù nekláusk sakoma kuo giriantis ar guodžiantis: Mano bandelės kad gražiai kepa, tai tu neklausk Krok. Kaip man sunkiai šie metai praėjo, tai tù nekláusk Lkč. \ klausti; antsiklausti; apklausti; atklausti; daklausti; įsiklausti; išklausti; nuklausti; paklausti; parsiklausti; perklausti; priklausti; razklausti; suklausti; užklausti
klausti junginiai
- (pa)klausti, (pa)klausti, pasiteirauti