atklausti reikšmė

Kas yra atklausti? atkláusti 1. intr. į klausimą atsakyti klausimu: Jau grįžo, o ko norėjai? – atklausė savo keliu mergaitė rš. O kodė niekas tokį bjaurų smaką neužmuša? – šis vėl atklausė Jrk8. O panaitė graži, a? – Kokia panaitė? – atklausė ukrainietis rš. 2. intr., tr. paklausti: Kaži ką sakė, nebatkláusiau, ir palikau nebsupratęs Grg. Atkláuski, ar reikės, ar nereikės ateiti J. Nepapuolė atkláust, būt prižadėjęs ateit Ut. To aš nebatklausiau Pln. Nebatkláusiau, dėl ko šilsta arkliai, kūtėse uždaryti Gršl. O kiek reikalauji? – atklaus jo dūsaudamas A1885,98. Suvadino visus krikščionis ir kožną atklausė, kodėl jis krikščionis pastojęs Ns1853,2. | refl.: Tai kurgi važiuosime? – atsiklausė tokiu pat balsu, kaip vasarą klausdavos, į kurį papievį šieno Vaižg. Neturiu nei vieno, kurio, abejodamas kalbos dalykais, visuomet galėčiau atsiklausti Vd. | prk.: Gyvenk, kaip nori, bet galvos atsiklausdamas, į senus žmones atsižvelgdamas KrvP(Dr). 3. tr., intr. teirautis, prašyti leidimo, sutikimo: Nuvažiavo atkláusti, kažin ar sutiks [tekėti] Trgn. Eikite, atklauste diedą, a duos man tą ponią TDrIV208(Tvr). | refl.: Reikia tėvų atsiklausti, ar galėsime išvykti rš. Juozalukas nuej[o] atsikláusdamas, ar eis mergina už sūnaus Lp. O kad atsiklausus jos artimųjų? Vaižg. O gal dar atsiklausčiau ir senosios Žaltienės! Vd. Reikia pirma atsikláust, ar ji eis už manęs, o paskui tik piršliais važiuot Lš. Pranas buvo pas Antanią atsikláust Drsk. Važiuosiu rytoj pas Oną atsikláust ir, jei ko, rengsiu veseilią Lp. Atvažiav[o] pas mergą atsiklaust [, ar važiuoti pas ją piršliais] Lp. Buvo pas ją atsikláust, bet nežinia, ar ji už jo eis Alv. | prk.: Tai buvo ašaros, kurios liejosi neatsiklausdamos, pačios savaime rš. 4. refl. klausiantis kelio atvykti: Led led pas jum atsiklausiau, kažkur terp miškų gyvenat Ps. Klaidžioj čia tamstų vietoj gyvenama: vos atsikláusėm Š. Ką sutikdama, klausiau klausiau ir atsiklausiau, ir radau Šmn. 5. refl. sunkiai atkeliauti, atvykti; atsilankyti: Šiaip taip atsiklausėm į Panevėžį Upt. Atsikláuskit kada į mus Lp. Kaipgi tu čia dabar, vaikeli, šiandie atsikláusei – nei šventė, nei kas Paį. ◊ gývasties atsikláusiant prisiverčiant, sunkiai: Senis valgė, gyvasties atsiklausdamas I.Simon. \ klausti; antsiklausti; apklausti; atklausti; daklausti; įsiklausti; išklausti; nuklausti; paklausti; parsiklausti; perklausti; priklausti; razklausti; suklausti; užklausti