ištarimas reikšmė
Kas yra ištarimas? ištarìmas sm. (2); SD415, Sut, N → ištarti. 1. Š, NdŽ, DŽ1 tartis: Aš čia taigoju ištarimą žodžių žemaičių kalbos S.Dauk. Ir žemaičių ištarìmas y[ra] lengvesnis kaip aukštaičių Yl. Savybalsis y ilgasis visados tur pavelktiną ištarimą JDIII,IVpsl. Kam čia savo kvaila rašyba gadinti gyvosios kalbos ištarimą? K.Būg. Pasaka … surašyta pagal mūsų kaimiečių ištarimą TS1902,4-5. Svetimas ištarimas (žodžių kalboje) LL81. 2. išraiška: Akyse šitose buvo tiek ištarimo, kad nuo seno žmogaus ir negalėjau laukti TS1903,11b(V.Piet). 3. refl. netyčia pasakyti žodžiai: Nė mažiausiu veido krustelėjimu savęs neišdavė, neparodė, kad tas Donato išsitarimas buvo jai malonus Pt. Tas išsitarimas skaudžiai užgavo Tamošių rš. Mažas išsitarìmas, o kiek piktumo! Dkš. Del vieno išsitarìmo galėjai [hitlerininkų] būti nuo šeimos atskirtas Plšk. 4. pasakymas, posakis: Tas vienas ištarimas reiškia Vasilionį buvus stiprų vyrą ir aukštai mokslingą A1884,30. Žodžių ir ištarimų buvo jis didį zopostą surinkęs Kel1881,53. Pagoniškųjų dievų ištarìmas (orakulas) KII101. | refl. Š, BŽ84: Poetiški išsitarimai yra vaizdingi Vd. Išsitarìmas: velnio prisėsta Rg. 5. M.Valanč sprendimas, nutarimas: Sūdžių ištarìmas KII131. Tvirtinti ištarimu ant rašto I. \ tarimas; aptarimas; įtarimas; ištarimas; nutarimas; patarimas; pertarimas; pratarimas; pritarimas; sutarimas; užtarimas