ištikšti reikšmė

Kas yra ištikšti? ištìkšti intr. Š, NdŽ; N, M, L, Rtr 1. Kt, Snt imti tikšti; išsitaškyti, išsišlakstyti: Pašluostyk aslą – pienas ištìško Lk. Bepilstant pieną, ištìško taškas J. Jam smaginės ištìško K. Ir pasidarė balsas toks ant tos vietos ir ištiško juoda smala DS202(Šmk). Kalvis kaip jau duos su kūju, net seilės ištìško Grš. Žąsinas Petrį pamatęs pavertė aukštynelką, su snapu gnaibė jo burną teip, jog dešimtyje vietų kraujas ištiško M.Valanč. Apvynėli žaliasis, puronėli gražusis, tavo putos ištìško, mano veidai išblyško JV677. Vanduo ištiško toje vietoje, kur pavirto jos brolis žeme LTR (Ig). | prk.: Puiki sekmadienio nuotaika ištiško purslais rš. 2. Aln išsisklaidyti, išskraidyti, išlėkti į šalis (ppr. kur nukritus, atsitrenkus): Ištỹkšta nukritęs abuolys DrskŽ. Stiklinė [nukritus ant žemės] ištiško Ėr. Obuoliai jau kai krisdavo žemėn, ir ištiñkšta Rk. Turėjom sodą didelį, augdavo antaniniai, alyviniai, bulbiniai, net ištiñška, kai krenta Kp. Mūsų laivai ištiško, susitrenkė į uolą, ir mes visi sukritom į jūrą J.Balč. ║ išsilieti, išsiskleisti (apie ugnį, saulės šviesą): Atsibodus laukti, pagaliau ištikšdavo padangėn skaisčių spindulių pluoštas, ir pamažėl, it mirksėdama, išsirisdavo skaisti saulutė A.Vien. Kas gi tenai už miško žiba, tvaska, ištiško? A.Strazd. Iš visų strielbų ugnis ištìško LTR(Pnd). 3. šnek. užsimušti; tapti nebegyvam (ppr. iškritus iš kur ar sutrenkus): Išsigandus [meška] iškrito iš medžio ir ištiško LTR(Grz). Duosiu (mušiu) – ištìkši! Bb. Tylėk, kaip duosiu ant sieną, tuoj ištìkši! Upt. Kad šitas jaučias būtų pamygęs ragais, ir būčia ištìškus Pnm. Vienas sūnus karuomenė[je] ištìško Pš. Ištikšì, vaikel, kur tu tep leki?! Mtl. 4. šnek. iškristi: Sakau, da būtum ištìškęs nuo tų salkų [bedažydamas] Mžš. Nelipk tei aukštai į medį – ištìkši [p]Jrb.