kaušti reikšmė
Kas yra kaušti? 1 kaũšti, -ia, -ė intr. juok. eiti, kaušinti: Nu, kaũšme jau namo Bsg.
2 kaũšti, -ta, -o intr.; Kos45 gerti svaigiuosius gėrimus, girtam darytis, įsigerti, svaigti nuo degtinės ar kitų svaigiųjų gėrimų: Susirinko ir kaũšta per visą dieną tie tinginiai Šl. Girtuoklis žvejys kaušo smuklėje TDrVI123. Sėskit, vyručiai, ir kauškit! Srd. | Įgėrusiųjų galvos kaušo rš.
3 kaũšti, -ia, -ė, káušti 1. tr. gerti su kaušu (degtinę, svaigiuosius gėrimus): Senis kaũšia su kaušu, kol įkaušia, t. y. geria arielką J. Gera arielka kaũšti, kai kišeniuj pinigų davaliai yra Ds. Mes neatsisakom nuo degtinės, o alutį ir labai kaušiame rš. 2. tr. Kos35 valgyti: Vaikas košę kaũšia Skr. Káuškim, kol dar viskas ant stalo tebėra Vdžg. Káuša lyg tris dienas nepaėdęs Kltn. Dabar tik kaũškiat, juk matyti, kad išalkę esat Grdm. Kaũšk iš viso puodo Žž. 3. tr. Kv kabinti, skobti, ruopti: Akmenyje duobę kaũšė Sr. 4. tr. semti, kabinti: Žiūriu – kad kaũšia, kad kaũšia miltus iš maišo Gl. Kaũšma torpes visą savaitę, kol išputriosma visai žiemai Varn. ║ kasti, versti: Užsilipa ir kaũšia žemes nuo aukšto Jrb. ║ glemžti, kaupti: Kas kauša pri savęs, tas yra savanaudis Kal. Kaũšė piningus sau ir vaikams Rt. 5. tr. vogti, kniaukti, džiauti: Girdėjom, kad jis kaũšia Alk. 6. intr. mušti, duoti, rėžti: Kaũšu par nagus, ir nagai nulėks! Vvr. \ kaušti; įkaušti; iškaušti; nukaušti; pakaušti; prakaušti; prikaušti; sukaušti; užkaušti