keblas reikšmė
Kas yra keblas? 1 kẽblas sm. (2) 1. viršutinė ratų (vežimo) dalis (ratų dėžė): Vežimo patogus kẽblas, gerai sėdėti Srv. 2. scom. žr. 1 kėblas 6: Iš tavęs tikras kẽblas! Kš. Ak, tu keble, ko tu griūvi! Ml. Kẽblas sugriuvo vidury pirkios Švnč. Toks kẽblas, anas būt prapuolęs, kad ne uošvis Skdt. Kad būt žmogus, dabar – kẽblas! Pl.
2 kẽblas, -à adj. (4); M žr. keblus: 1. Žiemą kelias painus ir labai keblas Sb. Keblas audimas Pl. Keblà padėtis tam Antanui Kvr. kẽbla n.: Kai koks darbas esti kẽbla dirbti Kp. keblaĩ adv.: Su sėklom keblai išėjo Lnkv. Jis nemetė taip sunkiai ir keblai einančio darbo rš. 2. Šitas mano vaikas kẽblas: nepastęsia Dglš. Kẽblas bernas: pargriuvo vidury aslos Ad. Iš jo kẽblas žmogus: eina kaip su vežimu Trgn. Mūsų gaidys labai kẽblas: bet kas paveja ir muša Kkl. 3. negudrus, nevykęs, netikęs, prastas (menkas); nemokytas: Tokį keblą žmogų, vėplą, ir gandina Tvr. Senybos svietas buvo kẽblas, bet dainas iš savo galvos suderino Prng. keblaĩ adv.: Jis keblaĩ mato Dkšt. Keblaĩ daro darbus Dglš. 4. silpnas, netvirtas: Kẽblas tas arklys Gs. ◊ po keblų̃jų keik. po velnių: Išvarė po keblų̃jų Šts.