kernoti reikšmė
Kas yra kernoti? 1 ker̃noti, -oja, -ojo tr. 1. jaukti, terlioti: Neker̃nok sviesto, ar negali žmoniškai kabinti! Kal. Ko tus kleckus ker̃noji, kad nevalgai? Sd. | refl.: Man čia su tavim ne laikas kernoties! VŽ1908,23. Kaip mažas ker̃nojys valgydamas Vkš. Kad nenori – nedirbk, ko čia ker̃nojys! Pln. Neker̃nokis kaip mažvaikis! Kl. Eik su mano jaunesniuoju broliu įsibėgtie, o man su tavim nėr ko kernoties LTR. 2. niekinti, peikti, koneveikti: O kogi čia tu įnikai maniškius kernoti? Vaižg. Ką tu mane ker̃noji paskutiniais žodžiais? Skd. Rasis ir tokių galvočių, kurie kernos mane, jog aš darbus Lietuvos trumpai teaprašiau S.Dauk. Jei žmona savo vyrą kernojusi, tai pirma su rykštėmis ją plakusys S.Dauk. | refl.: Trys marmekliai ker̃nojas trobo[je] Stč. Nesikernok ant manęs! Vkš. \ kernoti; apkernoti; iškernoti; nukernoti; pakernoti; persikernoti; sukernoti; užkernoti
2 kernóti, -ója, -ójo intr. užsilikti, išlikti: Iš visos didelės giminės tik vienas Juozas da kernója: ir jaunesni, ir senesni seniai išmirė Trgn. | Kelmas jau kadai supuvo, o smalėkas da kernoja Trgn.