terlioti reikšmė

Kas yra terlioti? terlióti, -iója, -iójo Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vl, Žvr, Ml, térlioti, -ioja, ­iojo J190, K.Būg(Kv, Rt), Š, NdŽ, KŽ, Ms, ter̃lioti Rtr, NdŽ, KŽ 1. tr., intr. D.Pošk, I, L, Alk daryti nešvarų, teršti, tepti: Snargliuotas bučiuodamas térlioja ranką J. Pryšera visa ko, térlio[ja] [vaikas] skinstai Rdn. | prk.: Aš nebnoru nė kningų térlioti dėl tokio spekulianto Štk. Lai tą krikštija jūsų kunegai, bet kitų vaikų aš neleisiu jūsiesiams terlioti M.Valanč. ^ Prastas paukštis, kuris savo lizdą terlio[ja] Lkv. | refl. tr. KlvrŽ, Žlb: Terliótis rankas NdŽ. Su cibuliais laiškais [dažant margučius] nė rankos nesiterlió[ja], nieko Grnk. 2. tr. Tt čiupinėti, gnaibyti, knėboti, maišyti, jaukti, žagti: Kam tu térlioji tą arbatą, kas galės gerti?! DūnŽ. Kam tu duoną terlióji?! DŽ1. Tėvai, neterliók visą mėsą: vieną verčia, kitą verčia Jrb. Aš pati pasidarau [valgyti], kam man kas terliõs (nenori bendrai valgyti) Kdn. Ans daugiau térlio[ja], nekaip tvarko Slnt. | refl. tr., intr. L, Ser, Čk, Klp: Vaikai terliójasi po purvynę DŽ1. 3. tr. trempti, malti: Žemė terliójama vežimų NdŽ. 4. tr. šnek. atlikti kokį menkinamą veiksmą: Tik neterliókit (negniaužykit) kačiuko: niekam netiks Trg. Kaip ėmė ryzus terliót (skalbti) nuo ryto, i pietai atėjo Upt. Terlióju terlióju tąs duris, jau ma[n] galva svaigsta Jrb. I su pienišku, a ten meisišku nu kas ten térlios (gamins) vienam antram Vž. | refl. Kv: Jei teip térliosias (dulksnos) par naktį, dirvalės pralys LKT88(Vž). 5. refl. KlvrŽ, Kal šnek. šiaip taip, pamažu ką daryti, krapštytis: Paims ką dirbti, tai terliõsis terliõsis! DŽ1. Kasdie terliójuos ir nieko nepadarau Vrn. Aš neskęsč, kad vyras bulbas tarkavotų, kad blynus keptų, kad vyras tę terliótųs Žl. A darbo nė[ra], ka térliojys?! Tl. Prauskias greičiau, netérliokias! Rdn. Térliojas, i tiek, kaip žmonys jei dirbtų, būtų padirbę DūnŽ. Pamilšiu aš, ką tu terliósies Jrb. Kiek čia dabar terliósys?! Trg. Bet pradėjai terliótis, pasivėlinai [į autobusą] Slm. Kitas galia térlioties (ruoštis) ir porą valandų Varn. Viena būnu, térliojuos: daržą ravėjau, daba, sakau, eisiu bulvių skabyt Krž. I terliósies čia šventą dieną – jau a kelmas pristojo?! Jrb. 6. refl. Pln, Plt, Krp šnek. be reikalo prasidėti, nenaudingai užsiimti su kuo, gaišti: Kam tau su tokiais niekais terliótis DŽ1. Kas gi terliõsis su tokia boba? NdŽ. Ką čia su joms terliótis, ka tos žarnos tokios plonytės Jrb. Ką čia su tuo ožiuku terliósies, geriau karvę laikyk Btg. Daug prisikepei [varnų] ir išmetei vištoms, neapsimoka nė térlioties Yl. Netérliokias dėl kelių rublių, neik po teismus! Krš. | Ans nesiterliójo: dėjo į marmūzę, i viskas Grdž. Pailsę bildu bildu susmukom į trobą ir pradėjom su ožkapile terlioties M.Valanč. Jei aš kumet judu pamatysiu vėl besiterliojant su pypkomis, kailį išpersiu M.Valanč. 7. tr. Kv, Pj, Dr, Skd šnek. plūsti, koneveikti, dergti: Šuo, ne vyras esi, ka savo kraują (savo vaiką) térlioji DūnŽ. Pripuolusi o térlio[ja], o térlio[ja] tą žmogų End. Tiek keika, tiek térlio[ja] tus tėvus Šv. I kaip draskės, i kaip térliojo! Varn. | refl.: Eisu aš ten térlioties su boboms! Jdr. \ terlioti; apterlioti; įterlioti; išterlioti; nuterlioti; paterlioti; praterlioti; priterlioti; suterlioti; užterlioti

terlioti sinonimai

terlioti junginiai

• iš(si)terlioti, sutepti