kiužis reikšmė

Kas yra kiužis? 1 kiùžis sm. (2) 1. sumuštas, sukiužęs kiaušinis: Turi vieną kiùžį ir dar nori mušti kiaušiniais Vb. Atiduok kiùžį, kad pramušiau Kp. Mainom sveiką ant trijų kiùžių Ds. Aš kiùžio nenoriu, duok man sveikesnį Vkš. Norėjau eiti su tavim kiaušiniais mušti, bet čia vieni kiùžiai belikę Krš. Atsargiai perdėk kiaušinius iš krepšio: yra keli kiužiai Ar. Aš norėjau su tavim rimtai sumušt kiaušiniais, o jis man kiužį atstato Srv. Kiužių jau pilnos kišenės – daugiau nebemušiu Pšl. Tavo dužo, duok kiužį! Ppl.Matykit, ir jis gudrus – kiužį norėjo už gerą man įkišti Srv. Kol nunešė, tai trečdalis buvo jau kiùžiai Paį. 2. sukiužęs indas: Toks ponas ir iš kiùžio pavalgysi Vžns.
2 kiùžis, -ė adj. (2) 1. sukiužęs, suskilęs: Kiùžis kiaušinis J. Kiùžis puodas J. Kiaušinius visus kiužiùs parsivežiau Slm. Šitas kiaušinis jau kiužis Kp. Ta mano lempa kiùžė, tamsi tokia Bsg. Vienas galas [kiaušinio] sveikas, kitas jau kiùžis Ds. Tą kiužį sagoną reik lauk mest Vdk. Paieškosiu kiùžio puodelio anglims susidėti Sr. Su kiužiu kiaušiniu sveiko nepradauši Grz. Pirma valgyk kiùžį kiaušinį, o sveiką palik kitam kartui Pnd. Kiùžį kiaušinį plak į barkščius Jnš. | Su padargu kiužiù ne tiek dirbsi, kiek jį patį taisysi Šll. 2. prk. nestiprus, paliegęs: Tavo kiužis sūnus šiaudo į kelį neperlaužia, o tu jį prie vairo statai rš.
3 kiùžis, -ė smob. (2) lepus, greit susergantis, nesveikas žmogus: Kai aš toks kiùžis, geriau tokioj dienoj nei nosės iš gryčios neiškišt Vb. Ką ta kiùžė (sukiužusi, nesveika senė) viena padirbs! Kp. Kur tik paliesk, tai jam visur skauda – tikras kiužis Paį.