liuobėti reikšmė

Kas yra liuobėti? liuobė́ti, liúoba (liúobi), -ė́jo (ž.) intr. 1. Plik, Krg būti įpratusiam, mėgti, gebėti: Uošvis da[r] medinį kibìrą padirbti liuobė́jo Prk. Marškiniams liuobė́jom išausti Prk. Py jaunojo žvalgai liuobė́s būti Sg. Kaip kelnes liuobė́jau panešti, ejau su tėvu į marias Prk. Kad būtų ugnis lengviaus užlaikyti lig rytojaus dienai, šeimininkė liuobi sužerti žarijas peleno duobelėje LTI223 (K.Būg). Dar jam atminamai liuobėjusi jaunuomenė dainiuoti daines S.Dauk. Širdingai ir su neliuobama malone bučiavo myluodams S.Dauk. liúobamai adv.: Įsprausta obelis, užvis tarp vasarinių, pirmūsius vaisius duoda liuobamai tretįjį metą S.Dauk. 2. pagalbinis veiksmažodis būtajam dažniniam laikui sudaryti: Liúobu šieną pjauti, dirvas ekėti, atostogų parvažiavęs Sr. Bet kiek piningų ar kitos maitnastės nu jo kas metą liuob gauti, būtinai nežinom M.Valanč. Aš liúobu sakyti Kv. Liuob gerti, liuob dainiuoti, liuob į Skuodą nuvažiuoti Slnt. Kol buvo gyvas, liúob pas mumis ateiti Lc. Kitą kartą liuob duris nerakinti Slnt. Kad mes augom, mes liúobam basi eiti į mokyklą Dr. Kada tėvo nebus namie, tada motyna nusigavusi liuob nukuoduos (nukuoduodavo) už keikimą Žem. Tėvas liuob sakys (liuob sakyti, sakydavo): „Visur ir visada reikia žmoniškai elgtis“ J.Jabl(Žem). Juoksis liúob iš muno vaikų Rdn. Tu liúobi neklausyti motynos Pp. Liúob mergos dainiuos, ka laukai skleisis Trš. Liuobu visada algas uždirbsiu Žem. Ar tiek liuob išgersma, o pagirių nejutau Žem. Kad aš tą giesmę liuobėjau nakty pragysti, visi numirėliai iš numirusių liuobėjo atsikelti PP31. Ten gerai buvo: liuob šokam šokam Mžk. Seniaus dvyleka penkioleka vaikų liuobė́jo turėti Sg. Liúob tie apatninkai būdavo kaip grobeliai ploni, skinsti Krš. Liúob apmaluodavom [tėvukus] i pabėgdavom į vakariuką Rdn. Už arklius neliúobąs nėko imti Gršl. | refl.: Liuobas augti obulai ant šio medžio Tl.