lupikas reikšmė
Kas yra lupikas? 1 lupìkas sm. (2), lùpikas (1) 1. įrankis kam nors nulupti: Atnešk lupìką, lupsiu peretkus nuo šliurių Žvr. 2. karklas, nuo kurio nulupta žievė: Kokių čia malkų parvežei – pagaliai tai tik kap lupìkai storumo Dbč. Kai paimsiu lupikù šventyt, tai tu man surasi karves! Rod. 3. toks grybas su lengvai nulupama odele: Kiti lupikus vadina karvių liežuviais, kad aštri grybo apatis Šts. ^ Iš kur tu čia išdygai lyg lupikas po lietaus? Klvr. 4. toks paukštis: Lupikai – tai tokie paukščiai, kurie lupa ir plėšia gyvą ir mirusį Blv. 5. prastas arklys, kuinas: Ar da lùpikas neišgaišo? Grv. Priseis turėti ir lùpikas Grv.
2 lupìkas, -ė smob. (2) 1. R, MŽ380, K, Sg, Brt kas lupa kailį, lupėjas: Nė vienas lupìkas taip neišlups kailio kaip vilkas Plt. Lupìkai, nulupk išnykusios karvės odą Kp. 2. kas muša, mušėjas: Tu kas mets juk nei razbaininks vargini jaučius ir nei koks lupìks galvijį kankini biedną K.Donel. Tokią lupìkę tai vaikams už auklę negalima samdyt Skr. 3. M, DP291, MP315 kas ima, lupa didelę kainą, didelius procentus, didelius mokesčius, lupikautojas, išnaudotojas: Tas ponas didis lupìkas savo žmonių J. Geriaus su degutuotu gyventi mužiku, negu su jo mylista, vargdienių lupiku D.Pošk. Kunigai buvo tamsūs, pasileidę ir lupikai LTI397. Kad ana y[ra] lupìkė, plėšikas KlvrŽ. Tai da lupìkas! (brangiai ima) Gs. Da tas lupìkas pasigailės ko! Kt. Kas ten skolysis iš tokio lupìko! Rm. Tas kaivis tikras lupìkas, už kiekvieną nėknėkį taip brangiai ima Up. Žmonių lupikas, arba ėdikas ST85. ◊ káilio lupìkas išnaudotojas: Kunigs – vilnų mūs kirpikas, ponas – kailio mūs lupikas rš.