oi reikšmė
Kas yra oi? 1 ói interj., òi 1. skausmui, baimei, apmaudui, gailesčiui, užuojautai reikšti: Oi, oĩ – kas čia velnias dieglys! Krsn. Oi, kelį kad užsigavau! Antš. Òi, kap skauda! Gs. Ói, ói, ką aš padariau! NdŽ. Oĩ, kaip baisu! NdŽ. Ói, kaip gaila, kad negaliu ateiti! NdŽ. Ói tu vargšeli! DŽ. Oi miego miego, miegelio noriu D35. Oi aš nenorėjau už našlelio eiti, oi aš nenorėjau našlelio klausyti StnD13. Oi nelaimė: senelis kaip puodelis – veikiai susikuls VP36. Šnabždėjo lapeliai gamtoj, gamtoj: Oi sunki dalelė, oi, oi, oi, oi! B.Sruog. 2. pasigėrėjimui, nusistebėjimui reikšti: Oi, kokia graži avytė – kupli labai Žml. Oi, džiovina gerai! Nmč. Oi, gražus lietus palijo! Grv. Oi, oi, oi! kaipgi gražu Lietuvoj! (d.) Pl. O tai buvo pas močiutę dukružėlei gera būti! K.Bink. Oi kas sodai do sodeliai – kada žydi, kada ne! Ds. 3. sušukimui, šaukimui reikšti: Oi, kad galėčiau! rš. Ói tu, ką tu manai? NdŽ. Ói, kas ten guli? NdŽ. Ói, diedukai, alkanas, aš alkanas Dv.
2 ói prt., òi 1. kreipiniui, klausimui sustiprinti: Oi sese, sese, sesaite mano! Nepulk į vargus jauna būdama J.Jabl. Òi jūs, mano mielieji vaikeliai! Gs. O dieverėliai broleliai, oi aš ne jūsų martelė LMD. Ói kurgi tu eisi, mano bernužėli? Klvr. Ói ko užpykai, mergele mano, ói ko užpykai, jaunoj mano? Lš. Oi ar tu lenkei prieš juos ... galvelę? TŽI152. 2. kartojimui sustiprinti: Gražus, oi gražus mūs pavasario rytas S.Nėr. Sunkios, oi sunkios buvo dienos baudžiavos laikais sp. Pūtė, oi pūtė šiaurus vėjelis, barė, oi barė mane tėvelis d. 3. tvirtinimui pabrėžti: Kad nepragert, ói gana būt jam pinigų Dglš. Nakties užtenka: atsigulk laike, tai prikirmysi, ói Mžš. Močiute mano, mano širdele, ói tu negerkie šito vynelio (d.) Klvr. Ir gerų ausų jis buvo, ir girdėjimo oi tikro Sab. Oi mylėjo Jonas arklius rš. ◊ kad ói labai pabrėžiant veiksmo, ypatybės ir kt. stiprumą: Kai kur tai tiek prilijo, kad ói (labai daug) Sb. Prisikorė Stasiukas prie mañ', kad oi oi ói Mžš.
oi junginiai
- oi! o Dieve!