paikinti reikšmė

Kas yra paikinti? 1 páikinti (-yti), -ina, -ino tr. 1. K lepinti: Gimdytojai kaip įmanydami stengėsi kūdikį paikinti P.Cvir. I mumis páikina visus Kin. Nepáikyk ma[n] vaiko! KzR. Karalius nemėgsta paikinti savo valdinių J.Jabl. Didelėj valioj augintas, iš jaunų dienų paikintas KrvP(Klm). ^ Ir gera motina savo vaiką paikina KrvP(Nm). | refl.: Jis namie páikinasi: ilgai miega, gardžiai valgo ir darbo bijo Snt. 2. I daryti užsispyrusį, atkaklų. 3. Pgg gadinti, vesti iš kelio: Neduok jam visa, ko jis nori – nepáikink jo Vrb. Tėvas páikina vaikus – liepia neklausyti J. Valdžia jūsų vaikų nepaikina, bet gero mokina rš. ^ Eik sau šunų lodinti, o ne žmones čia paikinti! KrvP(Krsn). Laikymas negeras piningų ir gerus paikina VP28. 4. suvedžioti, atkalbinėti, sukti galvą: Kam páikini mergą, t. y. sakai, kad netekėtum! J. Kaimynas páikina man šeimyną Sr. 5. kurstyti, kad neklausytų, priešintųsi: Vytenis ėmė žadinti ir paikinti prūsus, idant keltumias pryš kryžeivius, savo kraugerius S.Dauk. 6. peikti, niekinti: Ana páikina mano vyrą, t. y. pavert į niekus J. Žmonės pradėjo jaunąjį paikinti Vvr. Kitsai koks galvočius skaitys, bet viską paikins – neišmanydami ir nemokėdami rašą visus niekus Žem. 7. NdŽ vadinti paiku, kvailu (barant): Páikinu tus, kur taip gera Šv. \ paikinti; išpaikinti; papaikinti; supaikinti
2 paĩkinti, -ina, -ino tr. NdŽ paiką daryti, mulkinti.

paikinti sinonimai

paikinti junginiai

  • (iš)lepinti, (iš)paikinti, (iš)paikinti
Ką reiškia žodis paikintojas? Visi terminai iš raidės P.