palaikas reikšmė

Kas yra palaikas? 1 pãlaikas sm. (3b) 1. SD233, Q542, Lex91, CII639, K likusioji ko nors dalis, liekana, likutis: Į šnapšelę palaiką nuodų įkrėtė LC1889,27. Palaikas valgyklų SD175. Palaikas vyno SD353. Pjūties pãlaikas KII77. Palaiką [miltų] tesuvalgo Aaronas ir jo sūnūs BB3Moz6,16. Ir palaiką amžio savo linksmas pabengė BBTob14,4. Pãlaiką darbo ant nedėlios atliekt DP340. Imdamas palaikus [maisto] davė jiemus SPII248. Tokie buvo arijanai ir dabar yra naujokrikščiai, senųjų arijanų šiukšlės ir palaikas, visam svietui nopkenčiamas SPI251. 2. col. likę gyvi žmonės (iš visumos): Moziešius kalbėjo su Aaronu ir su palaiku jo sūnų BB3Moz10,12. Žydai šitaipo varginami, kačei nė vienos pagalbos nežinojo ir daug tūkstantys badu sugaišo, tačiau palaikas nepasidavė BPII345. Bet raitelių palaiką sudavadijo jis iš abiejų šalių Bb1Mak6,38. | Norint skaitlius sūnų Izraėliaus būtų kaipo žiezdra marių, tačiau palaikai bus išganyti BtPvR9,27. 3. atskiras daiktas iš mirusiojo ar senovės palikimo: Čia tai dar pãlaikas mano mamos Žvr. Tos pirštinės – tėvelio palaikaĩ tavie Šv. Ir leido paskirties iš viso mano turto vieną tinkamąjį palaiką M.Valanč. Būt galėjęs dešimtis varpų nuliedinti už tą mantą, kurią būtum nuo jų gavęs už tokį brangį palaiką S.Dauk. 4. sing. col. palikuonys, ainiai: Er ir dabar palaikas žydų netur pro visas žemes daužyties?! BPII469. 5. I atliekamas, nereikalingas daiktas: Palaikas žmonių (padugnės, valkatos) R171. ║ R134 skuduras, skarmalas.
2 pãlaikas sm. (3b) palaikis, senas žmogus, menkysta: Toks senio pãlaikas dar apei vestuves galvo[ja] Up.
3 pãlaikas, -à adj. (3b) prastas, palaikis: Turėjai ir parasolių pãlaiką, galėjai pasiimti Grg. Nėko neišsidarau, kad man tą palaiką grėblį pavogė Prk. pãlaika n.: Nėr juose nieko patenkančio nei stiprumo, bet visa pãlaika DP90.