pažiūrėjimas reikšmė
Kas yra pažiūrėjimas? pažiūrė́jimas sm. (1) NdŽ, KŽ, DŽ1; D.Pošk, S.Dauk, Sut → pažiūrėti: 1. Ir storoją dešrą prapjoviau dėl pažiūrė́jimo Krs. Kapitonas sako: penkių šimtų rublių negailėčiau už pažiūrė́jimą [į gražuolę] Grv. Kaip jie visi šoka, labai gražus pažiūrė́jimas Rz. Karaliaus sūnus visai persimainė: pirma būdavo linksmas, smagus, nuo to pažiūrėjimo į tą užgintą triobą pasidarė liūdnas, susirūpinęs BsMtII237(Nm). | refl. LL233, NdŽ: Žirkles reik mokėt nutaisyt: nuo pasižiūrė́jimo nebus aštrios Jrb. Jis nelupdavo, jo pasižiūrė́jimo vaikai bijodavo Slm. Laikė dėl pasižiūrė́jimo Grž. Kad tas pasaulio pasižiūrė́jimas kaip sapnys: parvažiavai – ir vėl nieko Mžš. Ant pasižiūrėjimo buvę dar gražesni LTR. Priėjo [Poderis], pasižiūrėjo žemyn į mudu su Alyzu, ir nuo šito jo pasižiūrėjimo mes abu pašokom ant kojų J.Balt. 2. Dingste pažiūrėjimo drabužių būtų atėjusi ana J. ║ Niekados nežinai, kada atsistos tau [šeimininkas] už nugaros ir pažiūrės, ar tu dirbi, ir nuo tokio pažiūrėjimo tu suksies garuose, trilinkas ir keturlinkas susiriesi J.Balt. 3. žvilgsnis: Gan piktas tetė, jau pažiūrė́jimo reikia bijot Sur. Akys jos įgriuvusios, o pažiūrėjimas užgesęs TS1902,12b. | refl.: Strošnu pasižiūrė́jimu žiūrėjo an to viso ir tą strošną žmogų ZtŽ. 4. išvaizda: Iš pažiūrė́jimo jis gražus Pns. Iš pažiūrė́jimo atrodo sveikas Vvs. Tas arklys dėl vieno pažiūrė́jimo vertas pirkt Ėr. Iš pažiūrėjimo žynys matė, kad berniukas gali tikti jo reikalui J.Balč. Žmonės apsidairydami kalbėjo, kad valdovas esąs labai bjaurus iš pažiūrėjimo K.Saj. To boba baisi iš pažiūrė́jimo Krs. | refl.: Iš pasižiūrė́jimo nieko sau mergiotė, bet kas te žino, kokia bus iš tikrųjų Skrb. \ žiūrėjimas; apžiūrėjimas; atsižiūrėjimas; dažiūrėjimas; įžiūrėjimas; išžiūrėjimas; nužiūrėjimas; pažiūrėjimas; peržiūrėjimas; piežiūrėjimas; pražiūrėjimas; prižiūrėjimas; sužiūrėjimas; užžiūrėjimas