priešinti reikšmė
Kas yra priešinti? príešinti (-yti), -ina, -ino, prýšinti (ž.) 1. intr. Prn, Grš nesutikti su kuo, prieštarauti: Jam reikia nieko nepríešyt Lp. Aš dar príešinau – neklausė, ir tiek Dkš. Bet aš sakau jumus, idant nepriešintumbit piktamui BtMt5,39. | refl.; Q660, H, R401, M: Nepriešinkis jam SD183. Prieš vyresnį nepriešinkis J. Nepryšinkiamos jam nė kokiame daikte P. Prýšinos [ligonis], nejo gulti Šv. Tu, kaip dvasios tėvas, palaikyk jos širdies stiprumą, tesipriešina Skirgailos užgaidoms V.Krėv. Ji nebemanė daugiau príešintis savo likimui NdŽ. Logiškai galima príešintis, bet sykiu neprieštarauti FT. Šiuo kartu gaspadorius jam nebesipriešino BsPII289. Aš, nė biskio nesipriešinęs, paėmiau pjūklą ir virvę ir genu sau BsPIII78. | Mediena smarkiai priešinasi statiniam lenkimui rš. 2. intr. būti priešingam, priešiškam: Daro sąyrius ir papiktinimus, mokslui tavo priešinančius MKr28. | refl.: Mano atviras ir drąsus atsisakymas taip labai priešinosi imperatoriaus politikai, jog jis to negalėjo niekad pamiršti J.Balč. | Mun tas darbas pryšinas (nepatinka) baisiai Šts. 3. refl. stengtis nepasiduoti, kovoti: Lietuvos darbo valstiečiai priešinosi dvarininkų ir buržuazijos jungui (sov.) sp. Šventasis vyre, tik veltui žūsi priešindamasis ir tuo manęs iš prievartos neišgelbėsi V.Krėv. Dar iki kraujo nepriešinotės kariaudami BtPvž12,4. 4. tr. grąžinti, varyti atgal: Kas gi tep príešina gyvulius! Pns. 5. intr. versti šlykštėtis: Nepríešyk man, aš negaliu valgyt! Lš. \ priešinti; atsipriešinti; įpriešinti; papriešinti; supriešinti; užpriešinti