pukšnoti reikšmė
Kas yra pukšnoti? pukšnóti, -ója, -ójo, pūkšnóti 1. intr. Varn, Krtv pūsčioti, dvelkčioti (apie vėją): Vėjelis pūkšnojo varinėdamas pilkus ir gelsvus debesų kukuliukus Žem. Vėjis pūkšnó[ja] ir blaška ugnį į šalį, t. y. pusto J. Pukšnó[ja], t. y. sniegą pusto J. ║ po truputį pūsti kvapą: Pukšnók, kad neužgestum ugnis anglyse, t. y. pūsk J. ║ tr. pupsint gūsiais išstumti, išleisti (orą, garus): Virtuvas žėravo anglimis ir pūkšnojo garus rš. ║ tr. papsint rūkyti: Eik, kad nori, – niūrai atsakė Viliukas, iš pirties parėjęs ir besiilsąs pas krosnį, pypkę pukšnodamas LzP. 2. žr. pukšėti 2: Jau pradėjo alus vaikščioti, girdi – pukšnoja rš. Tešla duonkubily ant krosnies ėmė pukšnóti Mšk. Katile virė bei pukšnojo prš. Merga rūgsta (supykusi bamba) kaip duona pukšnodama LTR. 3. intr. BŽ462 tarpais pūkšti, dvėsuoti, stenėti: Nutukęs ponas sėdėjo pukšnodamas, gurkšnojo alų rš. Dūsdami ir pūkšnodami brido jie atgal rš. Žmogus pukšnodamas įlipo į vagoną rš. 4. intr. su garsu, tarpais leisti orą, garus: Sunkiai pukšnodamas traukinys sustoja mažoje stotelėje sp. 5. intr. sunkiai eiti, bristi, klampoti: Bjaurus kelias: pūkšnok pūkšnok po purvyną! Vdk. Teko iš rogių išlipti ir pukšnoti giliu sniegu rš. Pukšnója par upę Užp. 6. intr. važiuoti, plaukti pūškuojant, pupsint: Mažas garlaivis pukšnoja upės vandenimis rš. Garvežiai pūkšnos į pačią kalnų viršūnę rš. 7. intr. kukenti, pupnoti: Žiogai traškena, gyvatės slankioja, šnypščia, ežiai pukšnoja rš. Kur buvęs nebuvęs, aplink jo kojas bepūkšnojąs eželis P.Cvir. 8. intr. Prk supykus niurnėti, pukšėti: Ko pūkšnóji, ko eiti pasišiaušęs kaip ežis?! Dr. Pukšno[ja] kaip ežis pasipūtęs S.Dauk. Martynas labai užtūškęs pūkšnojo: ne, jis neleisiąs, kad jinai su kitais valkiotųs! I.Simon. 9. intr. pliauškėti: Vandeny žuvis pūkšnoja rš. \ pukšnoti; atpukšnoti; įpukšnoti; išpukšnoti; nupukšnoti; papukšnoti; perpukšnoti; supukšnoti