rangus reikšmė
Kas yra rangus? rangùs, -ì adj. (4) K.Būg 1. galimas, pasiduodantis suranguoti, suvynioti: Tas rangùs, kurį gali įranguoti, t. y. nesustyręs J. Virvė yra rangi, bo duoda susiranguoti J. 2. BŽ379, FT, DŽ, Ktv, Šn vikrus, judrus, paslankus: Nerangus, nejėgus LL103. Katra [šeimininkė] norės pasirodyt nerangì! Ps. Jis rangùs vaikinas Vdžg. Ana buvo rangì moteriškė, darban abeitas vaiščioj[o] Lz. Dauguma rangesniųjų ūkininkų rėžių galuose pastatydavę daržinėles rš. Nerangūs kaimiečiai žiūrėjo į Danutę stebėdamiesi, bet su pagarba J.Dov. Jautis nerangus šokti J.Jabl. Mes nerañgūs į balius Kt. rangù n. DŽ: Įlipt į obelį jau ma[n] nerangù Erž. Su jaučiais ne teip rangù arti Btg. rañgiai adv., rangiaĩ NdŽ: Paunksnius rangiai šmurkšt išlandė rš. ║ greitai susitvarkantis, išsirengiantis: Kurs skuba rėdyti į kelegą, tas rangùs J. 3. pasirengęs, pasiruošęs: Rangus esu gyvybą savą padėti, nekaip mažiausį jo įsakymą paržengti S.Dauk. Kožnas gyventojas karės žirgą laikė, idant rangus būtum kumet reikiant jotą į karę išleisti S.Dauk. Turėjo su ginklu gulti ir kelti, idant visados būt rangiu drausti ir ramdyti savo neprietelius S.Dauk. Rugsėjo mėnesėj buvo jau visi rangi į karę S.Dauk. ║ parengtas, gatavas: Gatavas (išnašoje Lietuviškai: rangus) mano yr kraitelis D70. rangù n.: Vis (viskas) rangù S.Dauk. 4. vangus, tingus: Kitasis žmogus toks rangus yr, kaip mietą įrijęs, – nepajudinsi Grg. Jis rangùs kaip jautis Kltn. Nebūk toks rangùs, kaip senis Up. Taip ir atlieka kaimietis rašymui rangus M.Katk. O jeigu kartais rangioji minia jų neseka, jie savo uždavinį vykdo ir žudomi Vd. ^ Pateptas sklandus, neteptas rangus LTR(Šll). rañgiai adv. rš.