rėplioti reikšmė
Kas yra rėplioti? rėplióti, -iója, -iójo intr., rė̃plioti, -ioja, -iojo 1. K, M, DŽ ropoti, šliaužti: Rupūžės rėpliója gryčiose: pavasarį daug jų pasirodo Rd. Koks tau kirminas šitai rėplió[ja] Brs. Tuoj bus pavasaris – šit vabalai po žemę rėpliója Dkš. Tik vėžiai atbuli rėplioja V.Bub. Kokia didelė musis rėplió[ja] Krš. Atsibudęs jisai ir pamatęs, kad ant bliūdo rėplioja daugybė musių BsPIII284. Tu rupūžnoji, kur rėplioji? Vs. Bei tos varlės ant tavęs… rėplios BB2Moz8,4. Tada prapuolė visas kūnas, ant žemės rėpliojęs (paraštėje rėpliojusis) BB1Moz7,21. | bot: Rėpliojantis vėdrynas rš. Blindė rėpliojančioji P. | prk.: Kelio viduriu rėpliojo milžiniškas traktorius rš. 2. R232, K eiti keturpėsčiam, repečkoti: Tas vaikas rėpliója po žemę lyg vabalas Mrj. Rėplió[ja] kaip varlūtis Šll. Muno vaikas jau rėplió[ja] po trobą Ms. Tas vaikas rėpliója po gryčią Jnšk. Negal vieto[je] stovėti – reik rėplióti [vaikui] Všv. 3. šnek. eiti pamažu, nerangiai, vilktis: Kac, kac, kac, kur ten rėplióji, kokį ten reikalą turi! Žr. Rėplióji vos gyvas – ar negali greičiau paeiti? Tv. Po operacijos jau rėpliója KzR. Lokys rėpliója J. Rėplióte parėjau iš lauko [susirgęs] Lkš. Aš rėplióju i rėplióju, ale nemirštu Vl. Rėpliók ir rėpliók žmogus, jei nori, dieną ir naktį kaip koks šuo Vvr. Rėplióji rėplióji (eini, dirbi) žmogus nuo tamsos ligi tamsos Jrb. Kojos rankos dreba – rėplióju, i gana Vn. Velkas koja už kojos, rėpliója kaip vėžys Jnš. | Jau ir aš devintą dešimtį rėplioju (einu) Plk. ^ Per visą pasaulį ąžuolas virtęs, o per jį margi geniai rėplioja (kelias ir žmonės) LTR(Mrj). \ rėplioti; aprėplioti; atrėplioti; įrėplioti; išrėplioti; nurėplioti; parėplioti; parrėplioti; prarėplioti; prirėplioti; surėplioti; užrėplioti