sotinti reikšmė
Kas yra sotinti? sótinti (-yti K), -ina, -ino tr. K, KŽ 1. R, MŽ, Sut, N, K, M, L, Rtr, Š daryti sotų, pavalgiusį, maitinti iki soties: Sótink, kol prisotinsi juosius J. Ak, kaip girdavo sótinti bernai gaspadorių! K.Donel. Ar gal tau mano duonelė apkarto, pavilgas nebesotina? J.Balt. Mitina ir sótina mus šitas viešpatis malonusis DP300. Visad juos sotino anais mielais penukšlais savo MP235. Nedrūtinąs, nesotinąs penukšlas SD181. Štai mumus rodžia paukščius dangaus, jog nesėja, nei pjauja, o tačiau juos sotina MP125. | prk.: Peržegnok mus …, sotink, girdyk tavo žodžiu Mž240. Savo malone sotink PK67. Aš tave sotysu ilgu gyvenimu CII535. Dangujęji duona žodžio Dievo, mus kiek dienos sotinantyji MTPraefatioIX. Idant žodžiu šventu tavo dūšias sotintumbim KN245. ^ Sótink Dieve valgančius! (pasveikinimas, radus valgant) TDrI32(Pn). Sótyk Dieve, kas valgot! Skrb. Sótink Dieve! – Dėkui! Prašom, ir tamsta pasisotink Kair. | refl. Sut, N, K, Š: Sėskitės ir sótinkitės DŽ1. [Vilkai,] kiaulienos jau prisiėdę, dar nesisótin K.Donel. Elniai sotinasi samanomis rš. Sotinuosi, prisisotinu SD170. Sotintisi H. Sotinkitėse iš mano vaisių VlnE167. Jei kas ta duona sotinsis, amžinybėje linksminsis SGI136. Dieną ir naktį verksmu sotinause SGII18. Kur buvo muno protas, kad teip tuščiais sotinaus norais! P. 2. refl. darytis pilnam, prisikaupti ko: To vandens sótinasi upės, kurios savo vandenis vėl neša į jūras NdŽ. 3. spec. iki soties, pakankamai ko pildyti, tirpinti, dauginti ir pan.: Sótinti tirpalą DŽ. ◊ akìs sótinti teikti pasigėrėjimą: Vis tai akis sotina i širdį linksmina rš. \ sotinti; atsotinti; įsotinti; pasotinti; persotinti; prisotinti