švankus reikšmė

Kas yra švankus? 1 švánkus, -i adj. (1) K, OGLII56, Š, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ, (3) RŽ, DŽ1, švankùs, -ì (4) NdŽ, DŽ1; Lex51, H174, Sut, M, L 1. R, MŽ85, N, Sch134, KBII117, Kos32, Vkš, Slv padorus, garbingas, mandagus: Švánki, grakšti moteriškė J.Jabl. Petras labai švánkus vaikis Pp. Karaliaus … sūnus … tokio švánkaus elgimo, tokios drąsios širdies, jog jam lygaus ant žemės nebūtum(ei) radęs Jrk111. Ar tai švánkus darbs, ar reik taip Viešpatį niekyt? K.Donel. Iš švankios, skaisčios merginos beliko svyruojantis, lyg nebepasivaldąs ligonis Pt. [Saliamonas] buvo lobiausias ir išmintingiausias, ir švankiausias ižg karalių viso pasaulio DP332. švánku n. K, NdŽ, KŽ, švankù NdŽ; N. švánkiai adv. K, KŽ; R, MŽ, Sut, L: Nešvankiai užaugintas N. švankỹn adv. NdŽ. 2. Q643, NdŽ gražus, dailus, puikus: Švánkų ir stiprios širdes myluoja ir glabsto jaunikį DK157. Švankūsg tatai žodeliai ir meilos kalbos, švelnesnės ir minkštesnės už aliejų, bet tačiau yra kaip vilyčios DP365. Visus daiktus tavuosius nori turėt gražus ir švankius DP198. Švankùs kelias, kad ledais važiuoja J. Tai šviesūs nameliai, tai švankūs nameliai, tai šviesūs stikleliai LTR(Vlk). švánkiai adv. NdŽ, švañkiai NdŽ: Plaukais, gražintais švánkiai, daug žmonių privobinėjo DP35. Jis teip švánkiai atrodo, nors žiūrėk! Žg. Švánkiai Augustinas tais žodžiais bylo DP226. 3. NdŽ, Bsg, Lnkv, Ps, Žlb greitas, vikrus, smagus: Jūsų bernas, matyt, švankus vyrukas Kair. Ot švánki mergaitė! Ką tik paima, tą padaro! Rd. Pati da švanki: eini kai raita Jnš. Švankus kaip vijurkas Jnšk. švánkiai adv. Sch42, švañkiai: Teip švañkiai pjauna [šieną] tos mergaitės Rd. Kodė[l] teip švánkiai eini, ka sergi? Jnš. Ot švankiai bėga, rodos, kad kas neša Nj. Kiškis švankus labiai, šuva nepaveja – švañkiai lekia Žml. Šok, mergytė, švánkiai, mink kojeles tankiai JD447.
2 švankùs, -ì adj. (4) Plv troškus, tvankus, sudusęs: Pravėdykite svirną – labai švankùs oras atsirado Dkš.