taikinti reikšmė
Kas yra taikinti? táikinti (-yti K; N), -ina, -ino KBII190, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD451, N, Sut, I, L, LL52 žr. taikyti: 1. Táikino táikino i pataikė – nūdaužė tą gumbą DūnŽ. Taikinau taikinau, pilkam sakalėliui taikinau rš. 2. Táikinsma aukščiau pakelti [žambį], toliau arti DūnŽ. Aš táikinau šulus, kol sutaikinau, kol pritiko J. Táikinti reik su spragelais, i dideliai gražiai būs Brs. Jis pradėjo komodai raktus taikinti rš. Dievas išrinktiniamus saviemus táikina pagundas, idant jas pakelt galėtų DP419. | refl.: Mokykla yra tam tikslui, kad prie vaikų taikintųsi, o ne tam, kad vaikai prie mokyklos ypatybių būtų laužomi Pt. | lingv.: Kaip žodis joti taikinasi visi žodžiai, kurių šaknies pabaigoje yra balsis A.Baran. Veikrodvardžiai (participia) taikinas su daiktavardžiais lytė[je], linkė[je] ir likė[je] S.Dauk. 3. žr. taikyti 5: Bulves táikinam svadyt, ka šiaurys vėjas būtų, ka delčio[je] – būna miltingos Rs. Tyčioms táikinau ant pietų, kad gaučiau pavalgyt Vkš. Teip jau táikina šventą dieną važiuoti Yl. ║ Táikinsu šnekėti, o atskira, ka žemaitis Šv. Kai papuola [kalbu], aš netáikinu kalbos Sdb. | refl.: Aš daba táikinuos, i tai da sušvebeldžiuoju [kalbėdama] Sdb. 4. žr. taikyti 6: Taikink, kad jamui tiktumi J. Ana táikina jam Aln. Aš jam vis i vis táikinu OG334. | refl.: Táikinos vokyčiams, bet įtikti negalėjo Gršl. Vienas kitam taikinasi Rm. Kiek įmanydamys žmonėms taikinos M.Valanč. Marti tura pri munęs táikinties, ne aš pri anos Vkš. Pri vaikų pareisi, i turėsi táikinties pri visų Krš. 5. refl. žr. taikyti 7 (refl.): Taikinuos visur su valia tavo P. 6. žr. taikyti 8: Táikinti važiavo vaikų – norėjo skiesties Rdn. Reik táikinti [žmones], ne rydyti Pvn. Kad tę nebuvo kas táikint: nė mušės, tik supyko Gdr. Vaidus ir barnes taikins S.Dauk. Taikina karalių Vladislovą Jagėlą ir kunegaikštį Vytaudą su prūsų kryžokais M.Valanč. | refl. NdŽ: Taikinkiamos, būkiam, sako, vienybė[je] Vvr. 7. žr. taikyti 9: Aš turiu šauti bet kurį vagį, nors jis taikintų dešimtą, man jau nuliekamą arklį išvesti iš staldų Vaižg. | refl.: Liuob taip i táikinsias ką pavogti DūnŽ. Betgi manęs taikinasi nesutikt Pš. Kai nusimausi, tai ji prieis atgal užmauti, tu taikinkis kaip nors tas kamanas jai užmauti LTsIV462. ^ Ko čia taikinies kai ant rugienos šikt LTR(Šmn). \ taikinti; atitaikinti; įtaikinti; ištaikinti; nutaikinti; pataikinti; pertaikinti; pritaikinti; sutaikinti; užtaikinti