treškėti reikšmė

Kas yra treškėti? treškė́ti, trẽška (trę̃ška), -ė́jo K, K.Būg, Rtr, P.Skar, Š; SC57 1. SD67, Sut, K, J, L, LVIV223, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ žr. traškėti 1: Ledai treška N. Einu par sausledį, tik treška LTR(Pln). Kad pradėjo nuo Panemunio eit, tai net šakos trẽška PnmR. Ožka skina tuos lapelius, i trẽška Ps. Par sausras tai net ir žolė, ir to trẽška Krs. Šienas trẽška, rugiai byra, o jie balių kelia Ėr. Ji ėmė į rankas puikiausias baltas [kopūstų] galvas, gniaužė jas, net joms lapai treškėjo J.Balč. Tokį iškepk miltienį parudintą, kad treškė́tų, tada trekš trekš ėda Dkk. Jau lietaus reikia, ba jau trẽška trẽška Kpč. Spragyti žirniai labai gardūs, ba jiej krušnūs – tik treška dantysa, kap juos valgai Lš. Šiltos dešros tai tik trẽška valgant Vlk. Negeros girnos – duona trẽška Mžš. Sąsparos treškė́jo – tai vėjas buvo! Rg. Tik treškė́[jo] namai nuo vėjo Dglš. Ma[n] sklerozė: ausyse trẽška Snt. Trẽška kojos, daktaris sako: druskų yra Drsk. Labai trę̃ška kaklas DrskŽ. Galva mano trẽška kaip nesava, kaip vandenio pilna Ant. Grikiai ažvis lengviau malt girnom, kap paklausysi, tai anys tiktainos trẽška Aps. Inkišam ranką, jei trẽška, kap palenkiam, tai, oi, jau linai išdžiūvę Rud. Pelės tik trẽška ir trẽška Ėr. Braška, trẽška tie [medinių akėčių] kuolai Kvr. Tik trẽška ratai, kap veža vežimą Dglš. Ka apsikabino jį meška, kaulai jo treška, led ištrūko LTR(Grv). Kažin kas čia treška, ar durelės braška? LTR(Jnk). Kai mes jojom per tiltelį, per aukštąjį, tiltelis treškėjo LLDII226. Kas te trẽška? – Ė vilkas: dieną mat ažuodžia, iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia A.Baran. Tik trẽška pirkia, kap anas baras Dglš. Baisu gi [gaisro], raudona raudona – dega trẽška Vdn. Taip šilta ir jauku gulėti lovoje ir snaudžiant klausyti, kaip treška deganti skala V.Krėv. Kulkos treškėjo, kad degė kluonas LzŽ. Trẽška tvoros nuo šalčio Dglš. Šaltis – net trę̃ška Msn. Tei šaltà buvo, ka tvoros treškė́jo [p]Jrb.