tvykstelėti reikšmė
Kas yra tvykstelėti? tvýkstelėti, -ėja (-i, -ia RŽ, NdŽ), -ėjo RŽ, DŽ, KŽ; M 1. intr. PolŽ56 švystelėti, blykstelėti: Tvykstelėjo akinantis žaibas rš. Tvykstelia krintančios žvaigždės rš. Tvýkstelėjo žiburėlis Pn. | prk.: Šiaip ar taip kalbėsime, turėsime sutikti, kad tautinio atgimimo aušra tvykstelėjo iš žemdirbio šiaudinės pastogės V.Aln. 2. intr. suspindėti, sužibėti: Pro eglių šakas tvykstelėjo apšviesti langai rš. Tvyksteli aušros nuspalvintas rytinis dangaus kraštas sp. | Štai, akyse tvyksteli upė P.Cvir. | prk.: Tvykstelėjo atšiaurus žvilgsnis rš. 3. intr. DŽ1 staiga užsidegti, plykstelėti: Tamsą perskrodė žaibas, kažkas tvykstelėjo, su traškiu ūžesiu sudegė J.Mik. Žiūrėk, vienur liepsna tvyksteli, kitur užsidega dar pro brėkštančio ryto tamsą, trečiur vėl dūmai kyla stulpu P.Cvir. Tvýkstelėjo par langus ugnis, ką ten beužgesysi DūnŽ. 4. intr. staiga nurausti: Jos balti skruostai tvykstelėjo tarytum vakarų pazarais rš. Jono veidas ūmai tvykstelėjo raudoniu rš. 5. intr. plūstelėti, siūbtelėti: Kraujas man tvykstelėjo, lyg kas verdančiu vandeniu apliejo P.Cvir. 6. intr. DŽ1, Vlkv prk. dingtelėti, toptelėti: Širdyje tvykstelėjo kažkoks nujautimas rš. Nagi man jis kažkur matytas, tvykstelėjo galvoj J.Paukš. 7. intr. I, Kos38, DŽ1, Jrb, Vkš, Ktk smarkiai suduoti, sukirsti: Tvýkstelė[jo] per ausį Kt. Arklys viena koja kad tvykstelėjo Ds. Kumelukas kad tvýkstelėjo užpakalinėm kojom, ko dantų neišmušė Prn. [Šunakaris] sėdos ir vėl šoko it gyvatės įgeltas pasirengęs jam (daktarui) tvykstelėti Vaižg. 8. tr. smarkiai užgauti: Tvýkstelėti galvą į ką NdŽ.