švystelėti reikšmė
Kas yra švystelėti? švýstelėti, -ėja (-ia NdŽ, KŽ, -i), -ėjo 1. intr. OGLII373, DŽ, Vvr, Erž, Vl, Švnč smarkiai sušvisti, blykstelėti: Žaibas švýstelėjo NdŽ. Švýstelėjo lempa i tuojau nebliko Šv. Jau pirmas užtekančios saulės spindulys švystelėjo pro langą J.Balč. Vakaruose dangus tamsėjo, švystelėjo žaibų ugnis J.Paukš. Saulės dirbtinai nepasigaminsi; reikia laukti, kad vėl savaime švystelėtų Vaižg. Spindulėlis šviesos veikiai užgęsta, lyg ta puolanti žvaigždė: švystelėjo ir dingo V.Kudir. Meteoras švysteli dangum ir užgęsta S.Nėr. | Akys švystelėjo, bet ir vėl tuoj apsiblausė J.Paukš. | prk.: Ir vėl švystelėjo rašytojo talentas rš. Jam vėl švýstelėjo vilties ugnelė NdŽ. 2. tr. NdŽ, DŽ1 smarkiai mesti, nusviesti: Nusiėmė kepurę ir švýstelėjo par tvorą Vkš. Švystelėjo per petį didžiulį rankšluostį ir švilpaudamas nuėjo J.Gruš. Kilstelėjusi banga galėjo tralerį taip švystelėti, kad jis atsidurtų ant mūsų denio rš. Barbutė, žirnius karveliams švystelėjus, klektelėjo ant slenksčio S.Čiurl. | prk.: Nėra klaidos! – drąsiai švystelėjo Jonas rš. ║ staigiai kilstelėti: Švýstelėjo sijoną aukštyn ir parodė šlaunis Vkš. 3. intr. suduoti, sukirsti: Ka švýstelėjo karvė su koja, ta visas pienas ant žemės išsiliejo Vkš. Taip švystelėjo, kad iš karto ant kūno iššoko raudonas ruožas rš. 4. intr. staiga trumpam pasirodyti, pralėkti, praskrieti: Švystelėjo mietas, ir kūnas žnektelėjo ant tako rš. Švysteli aušros gaisuose paukštis, tartum saulėn pamėtėtas smaragdo gabalas rš. Tarytum kokia šmėkla švýstelėjo ore ir pranyko NdŽ. Nespėjo nė atsigręžti – pro šalį švystelėjo mergaitė raudona suknele ir – tiesiog į griovį J.Paukš. Jis baisiai smarkiai jojo: tik švýstelėjo pro šalį, nė pamatyt negalėjai Vrb. | prk.: Pasižiūrėk aplinkui, ar rasi kitą mergelę, kuriai laimė tiek linksmai būtų švystelėjusi V.Krėv. Akyse švystelėjo šiokia tokia viltis J.Paukš. Veide švystelėjo džiaugsmo atspindys J.Avyž. 5. intr. staiga pasisukti: Ans švýstelėjo į dešinąją pusę Krtn. 6. intr. prk. dingtelėti: Tačiau jam galvoje švystelėjo nauja mintis T.Tilv. 7. intr. prk. pasirodyti geriau už kitus: Jam rūpėjo ne tiek švystelėti prieš gana šykštų vaišėmis kunigaikštį, kiek pasirodyti panelių akyse rš. \ švystelėti; sušvystelėti