urzti reikšmė

Kas yra urzti? ur̃zti, -ia (-džia K, Š, DŽ, NdŽ, -da DūnŽ, Kv, Lkv), -ė (-dė K, NdŽ, DūnŽ) K, BzBkXVII215, DŽ, KŽ žr. urgzti: 1. Q636, G118, M, Rtr, Varn, Smln An tų piningų šuo gulia, gulia šuo, jei tik eini arčiau, ur̃zda Všv. Tas šunelis, į būdą įlindęs, teip ur̃za, lo[ja] Sd. Jei šunie įpylei [lakti], ans ur̃zda, kad ana (katė) neprieitų artie End. Jūros šunes balsas paneša į šunes balsą, šiaip jau jis loja, o supykęs urzia Blv. ^ Naginę prarijo, ant apvarčių ur̃za (knarkia) Krš. 2. Vn, Rdn Ur̃zia i ur̃zia traktoriai Grd. Nèurzda, ne nėko, meta [bombą] iš orlaivio, i tada išgirstam [sprogimą] DūnŽ. Vėjas urzia, švilp[ia] ir kaukia rš. | A bitys ur̃zė, a ne? Jrb. Visuose namuose nė gyvos dūšios nėra, tik urziančios musės ir lovoje gulintis katinas rš. 3. Ur̃zdžia šeimyna be pagulio J. Vienam paliko [turtą], kitas ur̃za DūnŽ. Vien ur̃zda ir ur̃zda eidama KlvrŽ. Nėko negauna, ur̃za žmonys Šv. Žmonys visi tokie urzą̃ Krš. Ko urzì, ko nepatenkintas? Krš. Ano neprisotinsi, ans ur̃s ir ur̃s Rdn. Ur̃s ir ur̃s ana (pikta duktė) an tos motynos, ka negerai ir negerai End. Teismai daba del žemės: šit i broliai ur̃za vienas an kito Eig. Marti ant motinos vyro vis urzdavo, kad daug suėdanti Sln. Būras urzdė mažumą, bet tačiaus apsistojo prš. 4. Neėdusi, pilvas ur̃za Krš. 5. intr. įkyriai prašyti: Ji ur̃zė ur̃zė, kad jai duotų arklį Smln. \ urzti; nuurzti; paurzti; suurzti