zurnyti reikšmė

Kas yra zurnyti? zur̃nyti, -ija, -ijo 1. intr. S.Dauk, NdŽ, DŽ1, Brs, Sd, Kl, Kal, Vvr, Grg, Kin, Plik, Šv, Varn, Užv, Mšk verkšlenti, zirzėti: Vaikas, valgyti norėdamas, zur̃nija J. Vaikali, ko, tik zur̃nyti! DūnŽ. Toks didelis vaikas – i kaip tau ne gėda tiek zur̃nyti! Trk. Nū Antanio vaikelinai atėmė peilį, tas cielą dieną zur̃nijo Kv. Bepareinąs vaikas zur̃nydamas kruvina kakta Skd. Nekriokei, tik zur̃nijai KlvrŽ. Pranis įsilįs bi kur į kertę i zur̃nys, o Juzė sakys: – Pranis mišę laiko End. Ar nenustosi kada zur̃nyti! Ms. Mauk lauku nezur̃nijusi! Rdn. I zur̃nys kaip karvė End. Ko tu zurniji, Magdele! Štai aš jau čia I.Simon. ║ reikšti nepasitenkinimą, bambėti, niurnėti: Boboms tiktai zur̃nyti Šv. Jaunuomenė, eidama į iškalas, arba mokslinę, zurnija ir nenora iš trobos lįsti S.Dauk. 2. tr. G121, KŽ, DŽ1, Krkl verkšlenant prašyti, kaulyti: Vaikai visą dieną zur̃nija, ka obūlų parneščiuo Rt. Nezurnyk, vis tiek nėko negausi Skd. \ zurnyti; įsizurnyti; išzurnyti; pazurnyti