gelti reikšmė
Kas yra gelti? gélti, gẽlia, gė́lė 1. tr. geluonį leisti, kąsti; kirsti; žeisti: Gylys įleistas gẽlia, t. y. duria J. Vapsva skaudžiai gẽlia Sr. Šiandien bitės labai piktos, tuoj gẽlia Ktk. Nei nejutau, kap bitė žandan gėlė Alv. ^ Minkštas liežuvis, bet skaudžiai gelia Vlkj. 2. tr., intr. labai skaudėti, sopėti: Mamytei rankos gelia S.Nėr. Visi kaulai man gẽlia Sr. Panages gelia N. Ranką man gẽlia grižas Š. Kiek pašalau, tai ir gẽlia dantis Švnč. Dantys man gẽlia, ir jau pagelti ištrūnėjo J. Visą dieną galvą gė́lė Št. Petį gė́lė dideliai Slnt. Jam kojas gelia J.Jabl. Bus oro atmaina, man kojos gelti pradėjo KlvrŽ. Aš turiu gẽliamas kojas KII129. Gelantesnė parauga nekaip skaudulys J. Kitam vidurius gėlė rš. | prk.: Gėlė širdį skausmas dėl taip susidėjusių aplinkybių A.Vien. Ilgesys jam širdį gẽlia BŽ106. ^ Marčiai dantis gelia, o anyta dejuoja Btg. Vaitoja kaip dantį geliamas Mc. Blaškosi it dantį geliama M.Valanč. 3. tr., intr. šalti: Šiandien kad šalta, net ausis gẽlia Alv. Nemožna išbūt lauke, kap gẽlia kojas Arm. Rudenį kiek pašalo ir tep gẽlia, kad jau žiemiškai reik rengtis Brt. ◊ ãkį gẽlia pavydu: Kožnam ãkį gẽlia žiūrint į tokius namus Ėr. dañtį gélti 1. patikti: Visiem dañtį gė́lė ant tos kumelės Gs. 2. norėti gauti: Šinkoriui seniai jau gėlė dantį ant to daržo Ašb. 3. labai rūpėti: Baltrus ... po visas triobas vaikščioja, į visas jam valna įeiti, tik į vieną nevalna, jam net dantį gelia, kas to[je] triobo[je] gali būt BsMtII44. šìrdį gẽlia rūpestis kankina: Į ją žiūrint šìrdį gẽlia Rs. Skauda galvužėlė, gelia širdužėlė, negaliu pastovėti JV261. Skaust gel' mano širdužis ir be tų žodelių RD121. šìrdį gélti kelti sielvartą: Visu, kas sodiečių širdis gėlė, mokėjo sielotis ypač Jokūbas Vaižg. \ gelti; atgelti; įgelti; išgelti; nugelti; pagelti; pergelti; pragelti; sugelti; užgelti