rūpėti reikšmė
Kas yra rūpėti? rūpė́ti, rū̃pi (rū̃pia Ob, Ar, rū̃pa Krš), -ė́jo 1. intr. H162, R, I, Sut, M turėti neramių minčių dėl ko (globos, priežiūros, kokių reikalų): Kapitalistams nerū̃pi liaudies masių gerovė DŽ. Tai man užeit, rūpi R164. Man rūp', kaip tas dalykas išeis K. Man rū̃pi darbas Nmč. Man nerūpėjo valgį duoti N. Rū̃pi, kad [vaikai] neišmirtųbi Aps. Tep rū̃pi, kad vietos nerandu Dkš. Savo darbą turėjau, mun tas rūpė́jo Nmk. Mun čia gerai: nėkas nerū̃pi LKT117(Rs). Liūb šoksma, dainiuosma, nėkas nerūpė́jo Žr. Nėko nežinau, mun nėkas nèrūpi Sd. Gerai mažam – nėkas nèrūpi Lc. Nerūpėjo įsidėti (atsiminti): nebatmenu pasakos nė vienos Plng. Anai nėkas nerūpė́jo, vyro buvo užlaikoma Trkn. Vaikai parejo – a gyvolis keltas, a nekeltas, anims nèrūp Brs. Negalėjau būt ilgiau svečiuos, labai rūpė́jo namai Skrb. Dabar nei tas ratas, nei tas plūgas – niekas nerū̃pi (nereikia pirkti) Ad. Nerūpė́jo nė ėdis: stalai apdėti – pareisi, paėsi Als. Tegu ji tą rublį užsipelno – kas tau rū̃pia Jrb. Dabar tam prūsui rūpi, iš kur jie gavo duonos LTR(Graž). Kap močiutė drobes audė, da aš maža buvau; kap seselė drobes taisė, da ma[n] nerūpė́jo (d.) Plv. Jam nerū̃pi, kad nėr ko valgyt, ale ūlioja Arm. Guli guli bernelis, jam nerūpi darbelis LTR(Brž). Tamstai nėkas nèrūpa – darbelio nė jokio neturi Žeml. Tau vieni vėjai terū̃pi NdŽ. Anos vaikai, anos darbai, i kas tau rūpia, ko tu sergi?! Škn. Su kitais man nerūpi, man galvos neskausta, aš tik žiūriu ties savim J.Jabl(Sln). Apie mano dukterį tau nerūpėjo, tik turtus krovei Rd. Padykęs jaunimas: kiba kas jam dabar rū̃pi Al. Jam nerūpi kraitis, jam nereik dalios S.Nėr. Jau nerūpi miškai, taip nežiūri aukštai, vien sūnų prie šono sau glaudžia Mair. Didelei jų (tautos namų steigėjų) daugumai darbininkų reikalai rūpi kaip pereitų metų sniegas rš. Man vis rūpi Baltikos žurnalas K.Būg. Jam tik valgyti ir gerti terū̃pi BŽ134. Per žiemą apie klebono atsitikimą nė vienam nė ominiais nebrūpėjo Žem. Kas kur biškelį susibezdėjo, jau bobum i rū̃pia Škn. Kas jums rū̃p, – tarė jis, – jūs, provninkai maloningi K.Donel. O kas tamstai rūp, kur aš einu? MPs. Medžioklė jam terūpėjo M.Valanč. Nerūpėjo jiems (kryžiuočiams) visiškai lietuviai krikštyti, tik rūpėjo, kaip čia didesnis lobis iš jų išplėšti ir Lietuva pavergti J.Jabl. Jam nerūpė́jo laukelis arti, nė šienelis nupjauti JD174. Tik jam rūpė́jo rytelis kelti, pentinužius nušveisti JD575. O jai nerū̃pi sunkius darbus dirbti; rū̃pi vienturtėlei darželį žiūrėti JD729. Neberūpės pinti rūtelių vainiko, neberūpės siūti šilkų kaspinyko NS527. Rūpia munie kelionelė į svečią šalelę D32. Tai mun rūpia tolimas kelelis, šis tolimas keluželis StnD29. Pati graži, vaikai maži, niekas tau nerūpi LTR(Brsl). Jum nerūpi apie puodus, jūs tik sukat savo kuodus LTR(Lp). Kelk, martele, kelk! – O ko aš berūpama kelsu?! Pln. | tr.: Kas tai mus rūpia? BPI375. Jį nedaug rūpia, kačei visos avys … išgaištų BPII59. Tatai tiktai juos rūpėjo jeib ir kiti apaštalai žinotų Kristų gyvą santį BPII28. ^ Ar rūp bagočiui, kad ubagas ant lauko LTR(Šmk). Šuniui daug rūp, kad kiaulė bulbes knis LTR(Grk). Dievui daugiau rūp, nekaip žmonėms VP13. Kad vaikas neverkia, tai ir motinai nerūpi LTR(Šll). Kur miela – ten akys, kur rūpi – ten mislys Gs. Kas kam rūpi, tas ir širdy tupi Grž. Kas kam rūp, apie tą ir šneka Sln. Pavok, pakavok – nerūpė́s pirkti; nutvers, pakars – nerūpė́s mirti Užv. 2. impers. [i]jausti patraukimą, geisti ką daryti, norėtis:
rūpėti junginiai
- (kam) rūpėti, rūpintis